Prekybos centruose violetinė vištiena su kraujosrūvomis (papildyta)

„Visa šeima mėgstam paukštienos patiekalus, tad šįkart norėjau nupirkti vištienos šlaunelių. Ėmęs rinktis vitrinoje sudėtą vištieną nustebau, nes ši atrodė įtartinai“, – nevartok.lt pasakojo MAXIMOJE apsilankęs Saulius. „Ant vištienos matėsi neįprastos raudonos žymės, tarsi paukštis būtų sužalotas. Po oda – kraujosrūvos, o ir kvapas nebuvo natūralus – turėjo ryškų chemikalų prieskonį. Tenka pastebėti, kad violetinė vištiena su kraujosrūvomis parduodama jau daugiau kaip pusmetį. Tai sparneliai sužaloti, tai šiaip oda sumušta“, – teigė vyras.

nevartok.lt domėjosi ar VILNIAUS PAUKŠTYNAS vartotojams tiekia sveiką, saugią produkciją. Ar šviežia paukštiena apdorojama chemikalais? Ar įtarimai, jog su paukščiais gali būti elgiamasi nehumaniškai – pagrįsti? Ar vykdoma paukštynų priežiūra?

Vilniaus paukštyno viešųjų ryšių specialistė Laima Staknytė-Patinskienė teigė, jog apžiūros vykdomos dažnai: „Vilniaus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai asmeniškai patys ima mėginius kenksmingų medžiagų likučių nustatymui skerdienoje. Tyrimų rezultatai pastoviai geri, nenustatyta jokių kenksmingų medžiagų likučių. Be to, kiekvieną dieną gamybos apžiūros metu vykdomas žaliavų organoleptinis (kvapo, skonio, išvaizdos) įvertinimas. Jokių pašalinių kvapų skerdienoje taip pat nenustatyta.“

L. Staknytė-Patinskienė pasakojo, jog Vilniaus paukštynas perka paukštieną ir jos gaminius ir iš Kaišiadorių paukštyno. „Produktų kokybė ten taip pat gera.“

Informaciją atnaujinsime. nevartok.lt jau kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą ir teiravosi ar mėsa galimai su sužalojimais ir kraujosrūvomis apskritai gali patekti į prekybą, taip pat dėl įtarimų dėl nehumaniško elgesio su maistui skirtais paukščiais. Vilniaus paukštyno atstovei pateikus pastarajį klausimą, ši nuo atsakymo išsisuko.

Atnaujinta:

Donatas Balsys, Vilniaus paukštyno prekybos tinklų vadovas, pridūrė: „Paukščiai prižiūrimi laikantis gyvūnų gerovės reikalavimų, kuriuos kontroliuoja tiek įmonės specialistai, tiek valstybinių institucijų atstovai. Su paukščiais elgiamasi humaniškai ir pagal visus reikalavimus.“

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyr. veterinarijos gydytojo-inspektoriaus Jono Staniaus komentaras:

Gamintojai neteisingai nurodė mėsos kategoriją

Paukštienos prekybos standartus nustato Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1234/2007 nustatantis bendrą žemės ūkio rinkų organizavimą ir konkrečias tam tikriems žemės ūkio produktams taikomas nuostatas. Pagal šį reglamentą paukštiena gali būti priskiriama A arba B klasėms pagal skerdenų arba skerdenų gabalų pavidalą ar išvaizda. Šioje klasifikacijoje ypač atsižvelgiama į raumenų išsivystimą, riebalų kiekį ir skerdenų pažeidimus ir sumušimus. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 543/2008 nustato išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 prekybos paukštiena standartų įgyvendinimo taisyklės. Jo 7 straipsniu nustatyta, kad A klasės paukštienai ir jos gabalams išskyrus krūtinėlę ir kojas, leidžiami kai kurie maži ir sunkiai pastebimi sužalojimai, sumušimai bei spalvos pakitimai. Pagal nuotraukoje matomą ant šlaunelės esančią kraujosrūvą, manome, kad ji viršija Komisijos reglamento (EB) Nr. 543/2008 nustatytą reikalavimą. Todėl gamintojas šlaunelę turėjo priskirti B klasei.

Traumos nereiškia, jog mėsa – netinkama vartoti
Jeigu pažeidimai yra tik paviršiniai ir pažeidžia tik oda, o jų išplitimas nėra žymus tokia paukštiena priskiriama B klasei ir gali būti tiekiama į prekybą. Trauminės kilmės pažeidimai gadina tik produkto prekinę išvaizdą ir yra kokybinis pažeidimas, tokia paukštiena atitinką maisto saugos reikalavimus.

Vartotojas, mokėdamas įprastą kainą, visuomet tikisi atitinkamos kokybės. Su pažeidimais viršijančiais standartais nustatytą lygį paukštienos skerdenos ar jų gabalai gali būti tiekiami tik kaip B klasės paukštiena, jei pažeidimai yra žymūs paukštiena turi būti nukreipta perdirbimui.

Panašaus pobūdžio pažeidimai atsiranda dažniausiai tvartuose gaudant paukščius, juos talpinant į narvus ir gabenant paukščius į skerdyklą, nes procesas yra ne mechanizuotas daug sunkaus rankinio darbo. Kad ir kiek būtų stengiamasi užtikrinti gyvūnų gerovę visgi kol paukščiai paskerdžiami pasitaiko kad paukštis gali būti traumuojamas. Skerdimo metu visi pažeidimai išryškėja, o tokios paukščių skerdenos pervedamos į B klasę arba nukreipiamos perdirbimui. Kiekviename paukštyne ir paukščių skerdyklose įgyvendintos Rizikos veiksnių analizės ir svarbiausių valdymo taškų savikontrolės sistemos, kiekvienos paukščių skerdimo partijos duomenys yra vertinami siekiant nustatyti skerdenų pažeidimų priežastis ir yra nedelsiant šalinamos, nes tai yra nuostolinga.

Humanišką elgesį su maistui skirtais gyvūnais prižiūri įstatymas
VMVT įgyvendinant Tarybos direktyvą 93/119/EB dėl gyvūnų apsaugos juos skerdžiant parengė ir patvirtino VMVT 2012 m. gruodžio 11 d. įsakymą Nr. 659 Dėl skerdžiamų arba žudomų gyvūnų gerovės reikalavimų patvirtinimo. Šio įsakymo reikalavimus privalo užtikrinti visos skerdyklos užsiimančios paukščių skerdimu. Valstybinei kontrolei vykdyti VMVT parengė kokybės sistemos programą Skerdžiamų arba kitu būdu nužudomų gyvūnų gerovės

reikalavimų valstybinė veterinarinė kontrolė, kurios pagrindu teritorinių VMVT pareigūnai vadovaujasi atlikdami patikrinimus. Lietuva yra viena tų Europos Sąjungos šalių, kurioje užtikrinami gyvūnų gerovės reikalavimai. Tačiau kartais pasitaiko atvejų kaip tai atsitiko su vištų dedeklių gerovės reikalavimais – Lietuvos paukščių laikytojai įgyvendino, tačiau kaimyninės ES šalys to nepadarė. Tokių būdų mūsų paukščių augintojai atsidūrė nelygiavertėse konkurencijos sąlygose, nes turėjo panaudoti dideles investicijas paukščių gerovei užtikrinti, kartu sumažino paukščių skaičių, nes užtikrinant gerovę tame pačiame narvų plote laikomas mažesis paukščių skaičius.

Vištiena privalo būti šaldoma; apdoroti kitais būdais negalima
Dėl mėsos kvapo galima būtų vertinti tik turint produktą ir atlikus jo tyrimą. Galima pasakyti, kad paukščius auginant pramoniniu būdu mėsos išvaizda ir skoninės savybės skiriasi nuo ekstensyvios – mažos gamybos ar ekologiniuose ūkiuose. Lietuvos paukštienos gamintojų tiekiama į rinką paukštiena t. y. paukštienos skerdenos ir paukštienos gabalai negali ir
nebūna apdorota jokiais kitais būdais, išskyrus šaldymą. Pagal tai kokia temperatūra buvo apdorota paukštiena skirstoma:

  • Šviežia paukštiena – laikoma nuo -2° C +4° C,
  • Sušaldyta paukštiena – sušaldyta ir laikoma ne aukštesnėje -12° C,
  • Greitai sušaldyta paukštiena – sušaldyta ir laikoma ne aukštesnėje kaip -18° C.

Tuo pačiu norisi pastebėti ir galima teigti, kad kas liečia medžiagų liekanas ar kenksmingus likučius Lietuvoje gaminama paukštiena yra saugiausia iš visų gaminamų mėsos rūšių. 2012 m NMVRVI buvo atlikti 5967 tyrimai siekiant nustatyti sunkiuosius metalus, vaistų liekanas, pesticidų likučius, harmonus ir tik viename mėginyje buvo nustatytos veterinarinių
vaistų liekanos.

Kategorija: Maisto produktai | Žymės: , , , ,

Komentarai (6)

  1. brrrr:

    vaizdas tai kraupus, dažnai tokių matau prekybcentriuose 🙁

  2. as:

    o man dzin

  3. Geda........:

    Kabina makaronus neraudonuodami.Juk matosi, kad lupdami vistas, jas suzaloja, paziurekite Vikio ukuninku skyriuje,Rimi arba Maximoje kur prekiaujama kitokia vistiena.Ten ir spalva normali ir kvapo jokio nera.

  4. Mode:

    Tipiškas lietuviško verslo pavyzdys – prastesnės kokybės vištieną realizuoja už didesnę kainą, būdingą aukštesnės klasės produktui. Tai taip paprasta, nes daugumai vartotojų visai nerūpi techniniai reglamentai ar kita maisto kokybę reguliuojanti norminė dokumentacija, nors ji pasiekiama internetu ir ją gali pasiskaityti bet kuris norintis. Aišku, nedidelė kraujosrūva šeimos neapnuodys, tačiau tiek gamintojų, tiek rekybos centrų „verslo projektas“ aiškus – ko neužsidirbti iš profanų (turiu omeny produkcijos pirkėjus). Juk daugumai tai tinka. Prieš kiek laiko teko stebėtis komentarais po straipsniu apie vabalus džiovintuose vaisiuose. Kas neskaitė, trumpai juos apibendrinu – beveik visi komentatoriai užsipuolė pasipiktinusį pirkėją, sakydami, kad vabalai tai gėris. Gal ir gėris, kai nemoki pinigų, o iš konteinerio išsitrauki, bet kai sumoki už tokią „kokybę“ sunkiai uždirbtus pinigus, tai vargu ar tai gėriu pavadintum. Gamintojų ir pardavėjų „sąžiningumas“ pateisinamas pačių vartotojų ir kol bus tokia tolerancija ir tyla, tol tokius produktus matysime lentynose. Ačiū šiam tinklapiui, bene vienineliam, kuris tai viešina taip plačiai. Gaila, tik kad bene vieninteliam…

  5. :):

    Matėm per televiziją, kaip skubiai ir „humaniškai“ krovė vištas….. Tad nesistebiu niekuo.

  6. Vi:

    Viena kartą yra teke rasti slaunele su perlūžusiu kaulu.

Rašyti komentarą

Galite naudoti šias XHTML žymes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>