Po klaidinančio ženklinimo mojuojama karo kirviais

Klaidinantis ženklinimas 1Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atliko maisto produktų tyrimą, kurių etiketėse žymima „Be E“, „Be jokių E“, „Be konservantų“, „Be sintetinių dažiklių“ ir kt. Po įvertinimo laboratoriniais tyrimais nustatyti septyni mėginiai neatitinkantys gamintojų deklaruojamų rodiklių ženklinimo etiketėje.

Pirmojo patikrinimo etapo metu iš viso ištirtas 91 mėginys. Atlikus 159 tyrimus Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute nustatyti septyni atvejai, kada gamintojai klaidino vartotoją, ženklinimo etiketėje nenurodydami, kad gamybos metu naudoti maisto priedai.

Laboratorinių tyrimų duomenimis nustatyta, kad AB „Krekenavos agrofirma“ aukščiausios rūšies karštai rūkytų dešrelių ženklinimo etiketėje rašoma „Be konservantų“, tačiau nustatyta 18,1±1,45 mg/kg nitritų. Tikėtinas nitritų šaltinis produkte – vaisių milteliai arba prieskoninės žolelės. Taip pat, AB „Krekenavos agrofirma“ aukščiausios rūšies dešrelių ženklinimo etiketėje rašoma „Be konservantų“ rasta 12,4±1,0 mg/kg nitritų.

“Gamybos metu į produktus nededami jokie konservantai, o galimi nedideli nitritų likučiai atsiranda dedant prieskonius, ar daržoves. Todėl tiriant gaminį nustatyti nedideli nitritų likučiai, galėjo būti daržovėse ar prieskoniuose, kuriuos gaminys ir įsisavino”, – tvirtina Linas Grikšas AB “Krekenavos agrofirma” generalinis direktorius.

UAB „Vilniaus duona“ „Tradicinis pjautinis batonas“ rasta 238,4±21 mg/kg kalio sorbato, nors gamintojas deklaruoja, kad jo nedėta.

“Dabar įmonėje atliekamas pakartotinis tyrimas. Galbūt visur pasitaiko ir žmogiškasis faktorius, nes receptūroje tos medžiagos nėra. Todėl norisi pasižiūrėti ar prieduose tų medžiagų nėra”, – tvirtina Rita Ramanauskienė UAB “Vilniaus duona” generalinė direktorė. Įmonės vadovės vertinimu produktą išimti iš rinkos nėra teisinga, nes jis neviršija nustatytų higienos normų, o ženklinimas esą nėra esminė klaida.

Klaidinantis ženklinimas 2E priedų taip pat rasta ir UAB „Klaipėdos mėsinė“ gaminiuose. Aukščiausios rūšies virtose dešrelėse „Favorit“ „Be E“ rasta nitritų (15,09 mg/kg) ir aukščiausios rūšies virtoje dešroje vaikams „Žymenų“ rasta nitritų (17, 48 mg/kg).

Nitritų rasta ir UAB “Mažeikių mėsinė” gaminiuose, nors gamintojas deklaruoja, kad nitritų nedėta. UAB „Mažeikių mėsinės“ aukščiausios rūšies virtoje dešroje rasta 21,9 mg/kg nitritų.

Dar vienas produktas, kuris buvo paženklintas, kaip neturintis konservantų, tačiau jų buvo aptikta yra UAB „Stragutės mėsa“ virtos dešrelės be „E“. Jose rasta 15,62±1,25 mg/kg nitrito. Šio produkto sudėtyje yra tropinių trešnių milteliai ir jų koncentruotas sulčių skonio stipriklis.

Visoms minėtoms įmonėms, kurių gaminiai buvo paženklinti kaip neturintys “jokių E”, o juose buvo rasta konservantų valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba skyrė maksimalias baudas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Įmonės įtrauktos į nesąžiningų įmonių sąrašą ir valstybinė kontrolė juose bus atliekama daug dažniau.

“Esu labai stipriai pasipiktinusi. Nitritų mes tikrai nenaudojome. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba patikrino mus du kartus. Aš pasakiau, kad baudos nemokėsiu”, – sako Valerija Dadūrienė UAB “Stragutės mėsa” cecho viršininkė. Vis dėl to įmonė ketina perženklinti produkciją.

Gintautas Škimelis UAB “Klaipėdos mėsinė” rinkodaros vadovas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išvadas vertina blogai: “Nesutinkame su išvadomis ir ketiname kreiptis į teismą. Jaučiamės teisūs, nes nedėjome jokių nitritų į produktus ir naudojome priedus, kurie leidžiami Europos Sąjungoje.”

Rinkodaros vadovo tvirtinimu nitritų likučiai produkcijoje gali būti aptikti, nes nitritų gali turėti daržovės, prieskoniai dedami į produkciją ar net vanduo naudojamas gamybos procese. “Ta ženklinimo klaida nėra esminė. Juo labiau, kad iki šiol nėra ES nustatyta direktyvomis, koks minimalus nitritų kiekis gali būti produkcijoje”, – tvirtina UAB “Klaipėdos mėsinė” rinkodaros vadovas.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pripažįsta, kad nustatyti nitritų kiekiai minėtuose produktuose neviršija leistinų Lietuvos higienos normos HN 53:2010 kiekių, tačiau neatitinka ženklinime deklaruojamų išskirtinių produktų savybių.

Atsižvelgus į atlikto tyrimo rezultatus Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba uždraudė teikti rinkai bei įpareigojo gamintojus surinkti iš rinkos jau minėtus produktus.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba žada, kad tokio pobūdžio patikrinimas nėra vienkartinė akcija, jis bus tęsiamas ir mėginiai atrenkami nuolat, o visuomenė informuojama apie rastus vartotojų klaidinimo atvejus.

Taigi, gamintojai atkakliai tvirtina, kad į produktus konservantų nedėjo ir teigia, kad nustatyti nedideli jų kiekiai nėra kenksmingi. Tačiau šio patikrinimo esmė – teisingas ir tikrovę atitinkantis produktų ženklinimas. Juk vartotojas privalo žinoti tiesą.

Kategorija: Maisto produktai | Žymės: ,

Komentarai (5)

  1. Kestas:

    Gerai, kad i desras karviu slapimo dar nededa. Bet kas ten zino!

  2. aha:

    kestai, zinok deda. paziurek UAB „Mėslita“ direktoriaus interviu 🙂

  3. Pingback: Krekenava mulkina vartotojus – „lietuviška“ kiauliena su lenkišku antspaudu

  4. Pirkėjaz M:

    o vat imsiu ir nepirksiu šiu nesąžiningu gamintoju prekės, o ir kitiems pasakosiu apie šios gudruolius.

  5. Pingback: Giriasi, kad be E, bet pyksta, kai jų randama. Nauja tvarka | Nevartok

Rašyti komentarą

Galite naudoti šias XHTML žymes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>