Kodėl ekologiškose daržovėse nitratų daugiau nei neekologiškose?

„Dažnai kalbama apie ekologiškas daržoves, kurios visada yra brangesnės ir pristatomos, kaip pranašesnės prieš kitas. Tačiau ekologiškose bulvėse, morkose randami dideli kiekiai nitratų. Didesni nei kitose, „neekologiškose“ daržovėse. Tai užfiksavau su paprastais nitratų testais. Kaip būtų galima tai paaiškinti? Ar galima daržoves su dideliu natrio kiekiu vadinti ekologiškomis?“, – nevartok.lt klausia skaitytoja Zinaida.

Kaip tokią situaciją gali paaiškinti specialistai?

„Iš tiesų užsienio šalių mokslinėje literatūroje galima rasti informacijos, kad ekologiškose daržovėse, dažniau nei neekologiškose nustatomi ar gali būti nustatomi nitratų liekanų kiekiai. Dažniausiai tokios prielaidos grindžiamos tuo, kad ekologiniame ūkyje dažniausiai naudojamos organinės trąšos – ypač mėšlas, kurį, skirtingai nei mineralines trąšas, sunku dozuoti, nes azoto koncentracija mėšle gali būti skirtinga. Todėl kartais tręšimas gali būti nepakankamas, o kartais mėšlu tręšiami augalai gali gauti per daug azoto“, – nevartok.lt sakė VMVT vyriausioji specialistė Loreta Mačytė.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, jausdama vartotojų susidomėjimą ir norėdama tiksliai atsakyti į šį klausimą, atrinko 66 ekologiškų ir 39 neekologiškų daržovių mėginius (bulvių, raudonųjų burokėlių, vėlyvųjų kopūstų, vėlyvųjų morkų, cukinijų, moliūgų, svogūnų galvučių).

Mėginiai buvo paimti iš 14-os Lietuvos rajonų – Alytaus, Biržų, Kaišiadorių, Kauno, Kelmės, Molėtų, Panevėžio, Šilutės, Tauragės, Telšių, Trakų, Ukmergės, Varėnos ir Vilniaus ūkių. Visos daržovės ištirtos Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje.

Dažniausiai nitratų liekanų rasta ekologiškose ir neekologiškose cukinijose (iš 9 tirtų mėginių – 4), ekologiškuose ir neekologiškuose raudonuosiuose burokėliuose (iš 20 mėginių – 6) ir ekologiškuose vėlyvuosiuose kopūstuose (iš 13 mėginių – 5). Tačiau nustatyta nitratų liekanų koncentracija visais atvejais tik nežymiai viršijo bendrus Europos šalių nitratų liekanų vidurkius. (Pažymėtina, kad 2008 metais Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) mokslininkai, išnagrinėję Europos šalių daržovių tyrimų dėl nitratų liekanų rezultatus, paskelbė nitratų liekanų įvairiose daržovėse vidurkius. Lyginant su šiais duomenimis, iš 105 ištirtų lietuviškų daržovių mėginių tik 22 nustatyta nitratų liekanų koncentracija viršijo EFSA paskelbtus nitratų liekanų vidurkius)

Svarbu pabrėžti, kad Europos Sąjungos šalyse galioja apribojimai nustatantys didžiausias leistinas nitratų koncentracijas tik špinatuose, salotose bei kūdikių ir mažų vaikų maisto produktuose.

Tuo tarpu kitose daržovėse, atsižvelgiant į jų suvartojamą kiekį ir galimą pavojų sveikatai, nitratų liekanų koncentracijos nėra ribojamos.

Minėto tyrimo metu ekologiškose daržovėse taip pat buvo ieškota ir apie 300 pavadinimų sintetinių pesticidų liekanų. Nė vienu atveju pesticidų liekanų nustatyta nebuvo.

Ekologiškos daržovės tirtos ir dėl sunkiųjų metalų – švino ir kadmio liekanų. Kai kuriuose mėginiuose buvo nustatyti nežymūs švino ir kadmio kiekiai, neviršijantys leistinų normų (rasti švino kiekiai buvo 10-20 kartų, o kadmio – nuo 4 iki 70 kartų mažesni už didžiausias leistinas koncentracijas). Primename, kad tarša sunkiaisiais metalais priklauso ne nuo daržovių auginimo būdo, o nuo bendros aplinkosaugos būklės regione, ar šalia yra gamyklų, automagistralių.

Derėtų pastebėti, kad visi augalai yra daugiau ar mažiau linkę kaupti azotą, kaip atsarginę medžiagą, gyvybiškai būtiną organizmo funkcijoms palaikyti. Pastebėta, kad didžiausios azoto atsargos sukaupiamos aktyviausiai fotosintezę vykdančiose augalų dalyse. Augaluose azotas kaupiamas nitratų, amonio junginių pavidalu. Nitratų kiekį tose pačiose daržovėse gali lemti metų sezonas, šviesos kiekis, temperatūra, auginimo ir sandėliavimo sąlygos. Kuo šaltesnis sezonas, mažiau saulės spindulių ir trumpesnė diena – tuo augalai sukaupia daugiau azoto.

„Svarbu žinoti, jog nitratai yra tirpūs vandenyje, todėl vien plaunant lapines daržoves, galima sumažinti nitratų kiekį 10-15 %, lupant ir plaunant bulves, nitratų sumažėja nuo 25 iki 75 %. Nuplovus raugintus kopūstus, nitratų kiekis gali sumažėti iki 87 %, o nulupus burokėlius – iki 50 %. Nitratų ir nitritų sumažėja daržoves verdant vandenyje ir net kepant riebaluose. Todėl remiantis atliktų tyrimų duomenimis ir atsakant vartotojams dėl daržovių, ypač ekologiškų, saugos, galima drąsiai teigti, jog Lietuvoje užaugintas daržoves valgyti yra saugu, o atsižvelgiant į jų teikiamą maistinę naudą – ir labai sveika“, – nevartok.lt pasakojo VMVT vyriausioji specialistė – maisto produktų inspektorė l.e.p. skyriaus vedėjos pavaduotoja Loreta Mačytė.

Kategorija: Maisto produktai | Žymės: , , ,

Komentarai (3)

  1. Anonimas:

    Kazkaip ant azoto uzstrigot. Nitratai ne vien tik azotas, ir tikrai ne labiausiai kenksmingas…

  2. lelele:

    nes tręšimui per daug kakučių naudoja 😀

Rašyti komentarą

Galite naudoti šias XHTML žymes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>