Kas gali būti blogiau už traškučius…

Nors bulvių tarškučiai kaip sveikatai pavojingas maistas minimi bene dažniausiai, juos kasdien valgo apie 10 % mokyklinio amžiaus Lietuvos moksleivių (dažno tokio vaiko pietūs – maišelis traškučių, stiklinė kolos ir šokoladas). Vaikai ir paaugliai vartoja per mažai jiems reikalingų produktų – vaisių, daržovių, grūdinių, pieno produktų. Jų vietą užima neracionalus maistas, kurio valgoma pernelyg daug. Bulvių traškučių negalima valgyti vaikui, kuris linkęs pilnėti ar sirgti skrandžio bei žarnyno uždegimais, yra persirgęs kepenų uždegimu, dažnai lankosi pas stomatologą dėl dantų ėduonies. Iki 4 metų amžiaus vaikams traškučių duoti visai nereikėtų. Didžiausią poveikį protinei veiklai turi taisyklinga mityba per pirmuosius trejus gyvenimo metus, kai smegenys sparčiai auga. Nesveikuose produktuose nėra naudingų mikroelementų ir vitaminų, būtinų smegenų veiklai. Visiškai tokio maisto turėtų atsisakyti pagyvenę žmonės bei turintys chroniškų sveikatos problemų.

Kita dėl bulvių traškučių besaikio vartojimo keliama problema – nutukimas. Jei tokius skanius, riebius ir kaloringus produktus dažnai valgo nejudrus vaikas, tai kalorijų perteklius jo organizme virsta riebalais. 100 g paprastų bulvių žmogaus organizmui suteikia tik 74-78 kcal. 100 g bulvių traškučių randama net iki 520 kcal. 100 g traškučių gali būti randama iki 34 g riebalų. Paprastas nedidukas 35 g masės bulvių traškučių maišelis savyje slepia apie 2,5 arbatinio šaukštelio aliejaus, didesnis 50 g pakas – 3,5 šaukštelio aliejaus. Be to, siekdami pelno, kai kurie bulvių traškučių gamintojai renkasi pigesnius riebalus, kuriuose yra daug sveikatai kenksmingų sočiųjų ir trans-riebalų. Manoma, kad iki 2020 metų ketvirtadalis vaikų turės antsvorį. Dietologai taip pat patvirtina, kad bulvių traškučiai tapo viena didžiausių amerikiečių mitybos nelaimių.

Didžioji dalis bulvių traškučiuose esančių augalinių aliejų turi nemažai laisvųjų radikalų, kadangi polinesočiosios augalinių aliejų riebiosios rūgštys yra labai nestabilios, pakaitintos skatina laisvųjų radikalų susidarymą. Nuolatinis tokio maisto vartojimas sukelia oksidacinius audinių pažeidimus, skatina vėžio, degeneracinių susirgimų, pirmalaikio senėjimo požymių atsiradimą. Kai kurios firmos pardavinėja traškučius, turinčius mažesnį riebalų kiekį. Dažniausiai neriebiems bulvių traškučiams gaminti naudojami dirbtiniai sunkiai virškinami riebalai – hidrinti riebalai.

Akrilamidas – nuodinga cheminė medžiaga, priskiriama kancerogeninėms medžiagoms, galinti pažeisti centrinę bei periferinę nervų sistemą, sukelti vėžį, paveldimas ligas. Aukštoje temperatūroje gaminant tam tikrą daug krakmolo turintį maistą jame padaugėja akrilamido. Bene daugiausiai akrilamido buvo rasta krakmolinguose produktuose – skrudintose bulvėse, bulvių traškučiuose, sausainiuose, kai kurių rūšių duonoje ir net sausuose pusryčiuose, kurių grūdai būna pakepinti. Akrilamido neaptinkama nei termiškai neapdorotuose, nei virtuose maisto produktuose, jo surandama tik keptuose.

Akrilamidas susidaro reaguojant asparaginui, kurio yra visuose grūduose, ir redukuojantiems cukrams, pvz., fruktozei ir gliukozei, susidaro aukštesnėje nei 120°C temperatūroje. Akrilamido susidarymas gerokai spartėja apdorojamame produkte drėgmės kiekiui sumažėjus iki 5 % ir mažiau. Susidariusio akrilamido kiekis priklauso nuo produkto paruošimo recepto, proceso, skrudinimo sąlygų. Akrilamidui būdinga savybė – kauptis žmogaus organizme. Mokslininkai pateikia hipotezių, kad su kiekviena porcija bulvių traškučių, per savaitę suvalgytų ikimokykliniame amžiuje, didėja rizika susirgti pieno liaukų vėžiu. Rizika susirgti krūties vėžiu apie 60-uosius metus apytikriai lygi 1:25. Jei vaikai iki 5 metų valgo traškučius nors kartą per savaitę, rizika padidėja 27 proc.

Bulvių traškučiuose beveik visuomet randama maisto priedo – mononatriogliutamato. Bulvių traškučių ženklinimo etiketėse gliutamo rūgštis ir jos druskos žymimos E620-633.

Gamintojai kartais sąmoningai gudrauja, traškučių ženklinimo etiketėse pateikdami klaidinančią vartotoją informaciją, pvz., ant traškučių pakuotės didelėmis raidėmis parašo „šviežia grietinė, svogūnai, žalumynai”, o kitoje pakuotės pusėje gerokai smulkesniu šriftu – „bulvių traškučiai grietinės, svogūnų ir prieskoninių žolelių skonio”. Atidžiau pažiūrėjus į produkto etiketę matyti, kad tokiuose traškučiuose nėra grietinės, o tik išrūgų miltelių, laktozės, jogurto miltelių, baltymų hidrolizatų. Vartotojas privalo atidžiai nagrinėti perkamų maisto produktų ženklinimo etiketes.

Bulvių traškučių pakelio, kad ir mažiausio, turėtų pakakti keliems žmonėms. Traškučiai nėra kasdienis produktas ir gali būti vartojamas tik retkarčiais mažais kiekiais. Dažnai maistui rinkdamiesi traškučius, vartotojai rizikuoja savo sveikata, nes traškučiuose yra daug druskos ir riebalų, gliutamatų bei akrilamido. Bulvėse riebalų yra randama 0,1 %. Vadinasi, iš bulvių pagaminus traškučius riebalų padaugėja net iki 300 kartų. Suvalgęs 100 gramų traškučių vartotojas gaus beveik pusę paros riebalų normos. Sukrimsdami šimtą gramų bulvių traškučių gauname beveik trečdalį druskos paros normos.

Mokyklose, ikimokyklinio ugdymo įstaigose traškučiais prekiauti draudžiama.

Kategorija: Maisto produktai | Žymės: , , ,

Pakomentuok. Būk pirmas!

Rašyti komentarą

Galite naudoti šias XHTML žymes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>