Kamčiatkinis upėtakis pasėjo baimę dėl radiacijos

„Prieš savaitę per radiją išgirdau Maximos reklamą apie akciją parduodant pigiau „kamčiatkinį vaivorykštinį upėtakį.“ Nuvažiavau ir nusipirkau.

Kitą dieną per TV žinias pranešė, kad prie Japonijos sugautų žuvų radiacija viršija normą 2500 kartų. Kaip žinoma,  Kamčiatką su Kurilų salomis ir Japoniją – skalauja tie patys vandenys.

Tada paskambinau nemokamu Maximos infolinijos telefonu 8 800 20050 ir panorau sužinoti, iš kokio vandens tvenkinio ar jūros, ar šalies tie upėtakiai atvežti.

Deja, Maxima reikalauja vardo, pavardės, mobilaus tel. (skambinau laidiniu), o savo pavardės nesako. Žada per 3 dienas (!) atsakyti. Deja neatsako. Tuo galite patys įsitikinti.

Ir nors Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informavo, kad parduotuvė turi pateikti žuvies užauginimo  vietą, bet iki šiol tos informacijos nepavyko gauti. Pardavėja galėjo pasakyti tik žuvų tiekėjo šalį. Bet ta šalis nieko nereiškia, juk ir „Maxima LT“ buvo perkelta iš Lietuvos ir užregistruota Nyderlanduose.  Todėl žuvies tiekėja gali būti bet kuri šalis, o pačios žuvys gali būti auginamos bet kurioje šalyje.

„Vartotojams turi būti pateikta informacija apie žuvininkystės produktų gamybos metodą (sužvejota, užauginta), kilmę, t.y. kur sugauti žuvininkystės produktai. Jei žuvys, vėžiagyviai, moliuskai buvo sužvejoti jūrose ­ nurodoma „Sužvejota (žvejybos rajonas ­ jūra, vandenynas)“, jei sužvejoti gėluose vandenyse ­ nurodoma „Sužvejota gėluose vandenyse (kilmės šalies pavadinimas)“, jei yra dirbtinai užauginti gėlame arba jūros vandenyje ­ nurodoma „Užauginta (kilmės šalies pavadinimas)“.

Šie reikalavimai taikomi ženklinant gyvus, šviežius, užšaldytus, vytintus, sūdytus, rūkytus žuvininkystės produktus. Ši informacija turi būti pateikiama etiketėse arba atitinkamu ženklinimu, tik mokslinis žuvų rūšies pavadinimas vartotojams gali būti pateiktas kaip pardavimo informacija, pvz., ant informacinio stendo ar iškabos“ , – taip paaiškino VMVT Maisto skyrius l.e.p skyriaus vedėjos pavaduotoja Loreta Herbst.

Deja Maxima tokios informacijos neteikia. Tai kur ieškoti teisybės? O gal specialiai neteikiama, nes žuvis užteršta 2500 kartų normą viršijančia radiacija?“, – klausė Robertas.

„Mūsų parduotuvėse prekiaujama daugiausia  Lietuvoje užaugintais kamčatkiniais vaivorykštiniais upėtakiais. Šiuo metu mūsų parduotuvėse galima įsigyti ir Danijoje užaugintų šios rūšies žuvų, kuriuos importuojame  specialiųjų akcijų metu.

Tai, kad žuvys buvo auginamos ir sugautos Danijoje, patvirtina ir atitikties dokumentai. Žuvies kilmės šalis privalo būti nurodyta ant kainos etiketės, todėl parduotuvėje klientas yra informuojamas apie perkamos žuvies kilmę.  Tokią informaciją tiksliai galima sužinoti pačioje parduotuvėje, kurioje papildomai galima teirautis  ir parduotuvės darbuotojų“, – nevartok.lt sakė MAXIMOS atstovė spaudai Olga Malaškevičienė.

Po atominės elektrinės avarijos Japonijoje 2011 m. kovo mėnesį, viso pasaulio visuomenę pasiekia vis nauji pranešimai apie prie Japonijos krantų sugautą žuvį, kurios radioaktyvumas viršija nustatytą lygį tūkstančius kartų. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba taip pat gauna susirūpinusių vartotojų paklausimų, ar tokia žuvis nepatenka ant mūsų stalo. Pastaruoju metu ypač daug įtarimų kilo dėl prekybos centruose parduodamo Kamčiatkinio upėtakio, todėl į vartotojų klausimus apie šių žuvų kilmę ir saugą atsako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėjos pavaduotoja Loreta Herbst.

„Kamčiatkinis vaivorykštinis upėtakis (Oncorhynchus mykiss) – tai žuvų rūšies pavadinimas. Šios rūšies žuvys natūraliai paplitę šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyje, tačiau veisiasi ir gėluose vandenyse, dėl to dažnai auginamos tvenkiniuose. Vartotojus gali suklaidinti žuvies pavadinimas „Kamčiatkinis“, tačiau tai nereiškia, kad žuvis būtent ten ir sužvejota. Konkrečiu atveju galime patikinti vartotojus, kad mūsų prekybos centruose parduodamas Kamčiatikinis vaivorykštinis upėtakis buvo užaugintas Danijos tvenkiniuose“, – sakė L. Herbst.

„Po 2011 m. kovo 11 d. įvykusios avarijos Fukušimos branduolinėje elektrinėje, tam tikruose japoniškuose maisto produktuose radionuklidų lygis viršijo nustatytus maisto produktų taršos lygius. Kadangi ši tarša galėjo būti pavojinga gyventojų ir gyvūnų sveikatai, todėl Europos Komisija nustatė labai griežtas importo iš Japonijos kai kurių prefektūrų ar prie jų esančiuose vandenyse sugautų žuvų ar kitų jūros gėrybių kontrolės taisykles“,- pabrėžė Loreta Herbst.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai kontroliuoja kiekvieną iš Japonijos importuotų maisto produktų siuntą dėl radioaktyvios taršos. Nuo 2011 metų kovo Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje dėl radioaktyvios taršos ištirta per 1400 įvairių maisto produktų mėginių (maisto papildai, džiovinti jūros dumbliai, sojų padažai). Visi ištirti maisto produktai neviršijo leistinų lygių. Importuotuose iš kitų šalių maisto produktuose padidintos radioaktyvios taršos, kuri galimai būtų siejama su įvykiais Japonijoje, nenustatyta. 2011-2012 m. žuvies iš Japonijos į Lietuvą importuota nebuvo.

Kategorija: Maisto produktai | Žymės: , , ,

Komentarai (2)

  1. Oleg:

    ehhh kaimyne kaimyne!

  2. Upėtakio ikrų didmeninė.:

    Upėtakio ikrų didmeninė.
    Produkto aprašymas:silpnai sūdyti ,užšaldyti upėtakio ikrai.
    Galiojimo laikas: 17.01.2016.
    Sudėtis:vaivorykštės upėtakio ikrai 97% , druska 3%.
    Kilmės šalis – Norway.. , punktas Latvijos.
    Laikymo temperatūra po atšildymo : nuo 0 iki 3 laipsnių .
    Galiojimo laikas : po atšildymo : 10 paros.
    Minimalus užsakymo kiekis : 250 kg.
    kaina už 1kg – 30euro.
    Pristatymo laikas : 24 valandos po užsakymo.

Rašyti komentarą Oleg

Galite naudoti šias XHTML žymes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>