2012-ieji. Druskininkai. Po metų, praleistų užsienyje, nusprendžiame pasilepinti cepelinais (nuo genų toli nepabėgsi:). Užsukam į House. Pirmadienis.
-Ar turit cepelinų?
-Oi, šiandien buvo didelė grupė, pasibaigę.
-O ryt turėsit!
-Žinoma!!
Antradienis.
-Mes cepelinų atėjom.
-Oi, baigėsi bulvės. Neturim.
-O ryt turėsit?
-Taip, žinoma!
-Būkit maloni, palikit dvi porcijas cepelinų rytojaus vakarui.
Mergina prunkščia po nosim, girdi, jie tokių rezervacijų neatlieka.
Trečiadienis.
-Ar turit cepelinų?
-Žinoma!
Mes sotūs ir laimingi, iš trečio karto gauname ko norim, galim vel metus gyventi tremtyje.
2013-ieji. Druskininkai. Prisimindami seną istoriją, užsukam eidami pro salį į House pasiteirauti, ar būna kasdien cepelinų, ar nereikia rezervuoti iš anksto.
-Na ka jūs, VISADA būna. Jokių problemų. Ateikit bet kada.
Pirmadienis.
-Ar turit cepelinų?- klausiam vos įžengę į House.
-Žinoma!
Atsisėdam prie staliuko. Prieina padavėja.
-Žinot, atsiprašom, cepelinų neturim. Tik bulvinius blynus.
-?!?!?!?! O gal galit pagaminti cepelinus, jei bulvių turite?
-Ne. Mums jau šiandien cepelinai nesigavo.
Štai tokia smagia istorija su draugais pasidalino Lietuvoje atostogų atvykusi Nida.
Loading ...
prie ko čia Nida?
prie to, kad tu esi kepalas ir nesuvirskini vieno paprasto sakinio!
Nida yra ir miestelio pavadinimAS ir zmogaus vardas
O cepelinai? 🙂 🙂
Karmėlavoje visad rasit cepelinų bet kuriame restoranėlyje 🙂
Nida yra merginos vardas.
pirmas komentaras smagiai prajuokino:D
na ką jau padarysi, kad jums su tais cepelinais taip nesiseka..