Kaip Druskininkuose HOUSE cepelinus medžiojom

2012-ieji. Druskininkai. Po metų, praleistų užsienyje, nusprendžiame  pasilepinti cepelinais (nuo genų toli nepabėgsi:). Užsukam į House. Pirmadienis.

-Ar turit cepelinų?
-Oi, šiandien buvo didelė grupė, pasibaigę.
-O ryt turėsit!
-Žinoma!!
Antradienis.
-Mes cepelinų atėjom.
-Oi, baigėsi bulvės. Neturim.
-O ryt turėsit?
-Taip, žinoma!
-Būkit maloni, palikit dvi porcijas cepelinų rytojaus vakarui.
Mergina prunkščia po nosim, girdi, jie tokių rezervacijų neatlieka.
Trečiadienis.
-Ar turit cepelinų?
-Žinoma!
Mes sotūs ir laimingi, iš trečio karto gauname ko norim, galim vel metus gyventi tremtyje.
2013-ieji. Druskininkai. Prisimindami seną istoriją, užsukam eidami pro salį į House pasiteirauti, ar būna kasdien cepelinų, ar nereikia rezervuoti iš anksto.
-Na ka jūs, VISADA būna. Jokių problemų. Ateikit bet kada.
Pirmadienis.
-Ar turit cepelinų?- klausiam vos įžengę į House.
-Žinoma!
Atsisėdam prie staliuko. Prieina padavėja.
-Žinot, atsiprašom, cepelinų neturim. Tik bulvinius blynus.
-?!?!?!?! O gal galit pagaminti cepelinus, jei bulvių turite?
-Ne. Mums jau šiandien cepelinai nesigavo.

Štai tokia smagia istorija su draugais pasidalino Lietuvoje atostogų atvykusi Nida.

Kategorija: Maisto produktai | Žymės: , ,

Komentarai (7)

  1. Justinas:

    prie ko čia Nida?

  2. gadiminas:

    Karmėlavoje visad rasit cepelinų bet kuriame restoranėlyje 🙂

  3. Kestas:

    Nida yra merginos vardas.

  4. cloudberry:

    pirmas komentaras smagiai prajuokino:D
    na ką jau padarysi, kad jums su tais cepelinais taip nesiseka..

Rašyti komentarą

Galite naudoti šias XHTML žymes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>