Ką traškučiai kaupia mūsų organizme (2 dalis)

traskuciai1Didžioji dalis bulvių traškučiuose esančių augalinių aliejų turi nemažai laisvųjų radikalų, kadangi polinesočiosios augalinių aliejų riebiosios rūgštys yra labai nestabilios, pakaitintos skatina laisvųjų radikalų susidarymą. Nuolatinis tokio maisto vartojimas sukelia oksidacinius audinių pažeidimus, skatina vėžio, degeneracinių susirgimų, pirmalaikio senėjimo požymių atsiradimą. Kai kurios firmos pardavinėja traškučius, turinčius mažesnį riebalų kiekį. Dažniausiai neriebiems bulvių traškučiams gaminti naudojami dirbtiniai sunkiai virškinami riebalai – hidrinti riebalai.
Akrilamidas – nuodinga cheminė medžiaga, priskiriama kancerogeninėms medžiagoms, galinti pažeisti centrinę bei periferinę nervų sistemą, sukelti vėžį, paveldimas ligas. Aukštoje temperatūroje gaminant tam tikrą daug krakmolo turintį maistą jame padaugėja akrilamido. Bene daugiausiai akrilamido buvo rasta krakmolinguose produktuose – skrudintose bulvėse, bulvių traškučiuose, sausainiuose, kai kurių rūšių duonoje ir net sausuose pusryčiuose, kurių grūdai būna pakepinti. Akrilamido neaptinkama nei termiškai neapdorotuose, nei virtuose maisto produktuose, jo surandama tik keptuose.
Akrilamidas susidaro reaguojant asparaginui, kurio yra visuose grūduose, ir redukuojantiems cukrams, pvz., fruktozei ir gliukozei, susidaro aukštesnėje nei 120°C temperatūroje. Akrilamido susidarymas gerokai spartėja apdorojamame produkte drėgmės kiekiui sumažėjus iki 5 % ir mažiau. Susidariusio akrilamido kiekis priklauso nuo produkto paruošimo recepto, proceso, skrudinimo sąlygų. Akrilamidui būdinga savybė – kauptis žmogaus organizme. Mokslininkai pateikia hipotezių, kad su kiekviena porcija bulvių traškučių, per savaitę suvalgytų ikimokykliniame amžiuje, didėja rizika susirgti pieno liaukų vėžiu. Rizika susirgti krūties vėžiu apie 60-uosius metus apytikriai lygi 1:25. Jei vaikai iki 5 metų valgo traškučius nors kartą per savaitę, rizika padidėja 27 proc.
Svarbu įsidėmėti, kad kuo tamsesnė keptų bulvių spalva (kuo labiau jos apkepintos), tuo daugiau jose kancerogeninių medžiagų, todėl patartina bulves virti. Jei visgi mėgstate valgyti keptas bulves, nelaukite, kol jos paruduos – užtenka, kad gražiai pagelstų. Skrudinti orkaitėje bulves reikėtų ne aukštesnėje kaip 175°C temperatūroje (geriausia – nuo 145 iki 170 laipsnių temperatūroje), prieš skrudinant ar kepant jas pirmiausia vertėtų apvirti ar palaikyti vandenyje ir gerai nusausinti.
Bulvių traškučiuose beveik visuomet randama maisto priedo – mononatriogliutamato. Bulvių traškučių ženklinimo etiketėse gliutamo rūgštis ir jos druskos žymimos E620-633.
Gliutamato natūraliai yra visuose baltyminės kilmės produktuose, jam būdinga prasiskverbti su krauju į smegenis ir sustiprinti skonio pojūčius, dėl to maistas, kurį valgome, pasidaro labai skanus.
Natrio gliutamatas nėra draudžiamas maisto priedas, tačiau pastaruoju metu jis sukelia vis daugiau diskusijų. Gliutamatas turi savybę duoti trumpalaikį sotumo jausmą ir antriniais keliais skatinti alkį, todėl skaniai pavalgęs žmogus netrukus vėl nori dar ko nors užkąsti.
Dažnai valgant gliutamatu paskanintus patiekalus, normalus maistas po kurio laiko pradeda atrodyti tarsi beskonis, nes nuo dažno gliutamatų vartojimo skonio receptoriai praranda jautrumą, todėl maistas be priedo ima atrodyti beskonis. Tai viena iš priežasčių, dėl ko vaikai namuose atsisako patiekalų iš kokybiškų produktų ir su didžiausiu džiaugsmu lekia į parduotuvę nusipirkti traškučių.
Gamintojai kartais sąmoningai gudrauja, traškučių ženklinimo etiketėse pateikdami klaidinančią vartotoją informaciją, pvz., ant traškučių pakuotės didelėmis raidėmis parašo „šviežia grietinė, svogūnai, žalumynai”, o kitoje pakuotės pusėje gerokai smulkesniu šriftu – „bulvių traškučiai grietinės, svogūnų ir prieskoninių žolelių skonio”. Atidžiau pažiūrėjus į produkto etiketę matyti, kad tokiuose traškučiuose nėra grietinės, o tik išrūgų miltelių, laktozės, jogurto miltelių, baltymų hidrolizatų. Vartotojas privalo atidžiai nagrinėti perkamų maisto produktų ženklinimo etiketes.
Bulvių traškučių pakelio, kad ir mažiausio, turėtų pakakti keliems žmonėms. Traškučiai nėra kasdienis produktas ir gali būti vartojamas tik retkarčiais mažais kiekiais. Dažnai maistui rinkdamiesi traškučius, vartotojai rizikuoja savo sveikata, nes traškučiuose yra daug druskos ir riebalų, gliutamatų bei akrilamido. Bulvėse riebalų yra randama 0,1 %. Vadinasi, iš bulvių pagaminus traškučius riebalų padaugėja net iki 300 kartų. Suvalgęs 100 gramų traškučių vartotojas gaus beveik pusę paros riebalų normos. Sukrimsdami šimtą gramų bulvių traškučių gauname beveik trečdalį druskos paros normos. Druskos vartojimas turėtų būti ribojamas. Per parą rekomenduojama viso suvartoti ne daugiau kaip 5 gramus druskos. Druskos gaunama ir su kitais maisto produktais – mėsa, sriuba, duona ar ruošiant kitus valgius namuose. Bulvių traškučiai – dar vienas druskos šaltinis. O jos perteklius gali sukelti hipertenziją, kitas širdies ir kraujagyslių ligas. Tai taikoma ir iš kitų produktų pagamintiems traškučiams – kukurūzų, ryžių ir kt.

Kategorija: Maisto produktai | Žymės: , , , , ,

Komentarai (2)

  1. It’s a plseuare to find someone who can identify the issues so clearly

  2. Tai po velnių, ką šiais laikais belmaiga valgyti??? Juo labiau, kad pačių straipsniai vieni kitiems prieštarauja. Daug nesigilinsiu, bet prisiminiau skaitęs apie pieno įtaką vyro organizmui ir KIEK PAMENU viena iš rekomendacijų buvo vartoti normalų, nenuriebintą pieną. Sekant visus straipsnius ir tikint jais galima neprastai susimaišyti

Rašyti komentarą

Galite naudoti šias XHTML žymes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>