Dešrų priedai gąsdina ir stulbina. Mažieji gamintojai dar neišmoko gudrauti

„Gamintojas MINIDA, Ližių kaimas, Tauragės r.savivaldybė. Aukščiausia rūšis.
Sudėtyje yra tokių medžiagų: guaro derva, perdirbti euchema jūros dumbliai, tera derva, pentanatrio trifosfatas, natrio polofosfatas, natrio eritorbatas, gliokono-delta-laktonas. Daugelis medžiagų vartotojams nėra girdėtos. Dėl ko jos dedamos į virtą dešrą, kaip jos paveikia produktą. Ar dešrą su tokiais priedais gali vadintis Aukščiausios rūšies? Ar gamybininkas bando sutaupyti dedamas šias medžiagas į virtą dešrą, ar siekdamas prailginti galiojimo terminą, ar pvz masę?“, – tokius klausimus nevartok.lt uždavė Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, po skaitytojo Visvaldo laiško, kuris domėjosi, kodėl dešroje tiek daug nežinomų priedų.
„Pastebima, kad gamintojai įsigudrina kas pusmetį keisti sudėtis, į dešros sudėti dėti vis įvairesnių nežinomų medžiagų-priedų“, – sakė Visvaldas iš Tauragės.

Maisto priedai – tai medžiagos, kurios paprastai nėra vartojamos kaip atskiras maisto produktas, bet yra tikslingai dedamos į maisto produktus  technologiniu tikslu (pvz., siekiant konservuoti maistą, sustabdyti jo mikrobiologinį gedimą (konservantai), suteikti spalvą (dažikliai) ar pageidaujamą konsistenciją (stabilizatoriai)). Maisto priedų naudojimą maisto produktų gamyboje reglamentuoja HN 53:2010 „Leidžiami naudoti maisto priedai“, kurioje nurodyti ir maisto priedai leidžiami naudoti mėsos gaminių gamyboje.

Maisto produktų (tame tarpe mėsos gaminių) sudėties ženklinime nurodoma kokią technologinę funkciją atlieka juose esantis maisto priedas ir koks yra jo E numeris arba įvardijamas jo pavadinimas (pvz. konservantas E250 arba konservantas natrio nitritas; dažiklis E120 arba dažiklis karminas). Taip vartotojui suteikiama informacija, kokiu tikslu ir koks maisto priedas buvo panaudotas.

Lietuvos standartas LST 1919:2003 „Mėsos gaminiai“ nustato reikalavimus mėsos gaminių kokybės rodikliams, t. y. atitinkamai pagal mėsos gaminių rūšis ir jų apdorojimo būdus – mažiausią leidžiamą mėsos baltymų kiekį be kolageno, didžiausią leidžiamą drėgmės ir riebalų kiekį, ir reikalavimus mėsos pakaitalų ir užpildų panaudojimui atitinkamos rūšies mėsos gaminių gamyboje. Lietuvos standartas LST 1919:2003 „Mėsos gaminiai“ nenustato reikalavimų maisto priedų naudojimui, todėl mėsos gaminių rūšis nepriklauso nuo jo gamybai naudojamų maisto priedų. Didieji gamintojai jau senokai gudriai nurodo E ir skaičiuką, kurio reikšmės daugelis vartotojų net nežino.

„Gamintojai gamina mėsos gaminius  pagal receptūras, kurias patys sudaro ir pasitvirtina kaip įmonės dokumentą.  Receptūros gali būti keičiamos, įvedant naujas žaliavas, vienas žaliavas keičiant kitomis, panaudojant kitus prieskonių ir maisto priedų mišinius ir pan. Visa informacija vartotojui apie mėsos gaminių sudėtį pateikiama sudėties ženklinime. Todėl vartotojas pirkdamas visus maisto produktus  turi galimybę susipažinti su jų sudėtimi.

Kad būtų galima pagaminti kokybiškų juslinių savybių (pjūvio vaizdas, konsistencija) virtas dešras, jų gamybai reikia panaudoti konsistenciją stabilizuojančių medžiagų.

Pateiktoje virtos Daktariškos dešros ženklinimo etiketėje nurodyti maisto priedai patenka į dešros sudėtį su prieskonių ir maisto priedų mišiniais.

Virtos daktariškos dešros sudėties ženklinime nurodytos sudėtinės dalys: kiaulienos baltymai, tirštikiai  (guaro derva, perdirbti euchema jūros dumbliai, tera derva) – tai baltyminio maisto priedo „Stabulsion-L“ sudėtinės dalys (kiaulienos baltymai, tirštikiai  E 412, E 407a, E 417). Šis maisto priedas pasižymi geromis stabilizavimo, emulgavimo savybėmis ir skirtas virtų dešrų konsistencijos stabilizavimui. Virtos daktariškos dešros sudėties ženklinime maisto priedai įvardinti nurodant ne jų E numerį, o pavadinimą.

Kitos virtos daktariškos dešros sudėties ženklinime nurodytos sudėtinės dalys: emulsikliai (dinatrio difosfatas, pentanatrio trifosfatas, natrio polifosfatas), antioksidatorius (natrio eritorbatas), dūmo kvapioji medžiaga, rūgštingumą reguliuojanti medžiaga (gliutono delta laktinas), prieskoniai, dekstrozė, prieskonių ekstraktai yra prieskonių ir maisto priedų mišinio „Pariser Combi“ dalys.

Vartotojams gal ir būtų paprasčiau perskaityti maisto priedų ženklinimą, jei jie būtų įvardijami tiesiog E numeriu, tačiau  maisto priedai gali būti įvardijami ir jų konkrečiu pavadinimu“, – nevartok.lt sakė  VMVT  Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus  vyriausioji  specialistė Viktorija Septilkienė.

Kategorija: Maisto produktai | Žymės: , , , ,

Komentarai (3)

  1. Cesarius ( Vilnietis ):

    Jei ta dešra aukščiausios rūšies – tai ji brangi . Jei brangi tai aš renkuosi BE -E , nes ji be chemijos .Nes kaina vienoda. Kas perka II rūšies tada bus pilna E . Nieks nežino kaip tie priedai atsilieps sveikatai po 20 metų. Gal jie taip ir nekenkia kaip kas sako, bet geriau pirkti be E.

  2. :):

    Taigi- viskas leidžiama, legalu ir neprikibsit. O jei žmogui kyla klausimų – pakankamas tinginys, jei nepasidomi internete, tada žinotų ir kas ta guaro derva. Realiai be jokio E dešrą įmanoma pagaminti, dedant mielių ekstraktą, arbatos ekstraktus, kiaulienos baltymus, odelių baltymus (skamba normaliai?) – o jie atlieka tas pačias funkcijas, tik skamba kitaip… E raidelės yra net askorbo rūgščiai (vitaminas C), tad reikia domėtis, o ne iš karto kelti visas tarnybas ant kojų ir daryti antireklamas.

  3. :

    Mūsų patys skaniausi obuoliukai, bruknės ir kitokie vaisiai bei uogos taip pat turi E raides, tik jos iš gamtos, nesusintetintos, bet vienodai gali paveikti po 20 metų, taip kad, nežinai žmogus nuo ko mirsi…

Rašyti komentarą

Galite naudoti šias XHTML žymes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>