Tragiškas gaisras Kaune verčia susimąstyti dėl draudimo

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per šių metų pirmus du mėnesius teko gesinti 14 proc. daugiau gaisrų nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Daugelis gaisrų nebūtų tokie skaudūs, jeigu gyventojai skirtų pakankamai dėmesio gaisrų prevencijai. Neretai pasitaiko atvejų, kuomet priešgaisrinių signalizacijų atsisakoma, nes jos nedera prie namų interjero.

Pasak draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ Turto draudimo departamento direktoriaus Tomo Nenartavičiaus, per pirmus du metų mėnesius draudimo bendrovė registravo 30 žalų, kurias klientai patyrė dėl kilusio gaisro. Žaloms padengti bendrovė išmokėjo ir rezervavo beveik 350 tūkst. litų. „Vieni gyventojai atsiperka sudegusiom užuolaidom ir aprūkusiomis bei sulietomis sienomis ar lubomis, tuo tarpu kiti netenka visko – namas sudega iki pamatų. Tokie atvejai per metus sudaro iki 10 proc.“, – pasakoja T. Nenartavičius. Pasak draudimo eksperto, gaisrų prevencijai gyventojai dėmesio skiria dažniausiai tuomet, kai patiria, ką reiškia nukentėti nuo liepsnų – jie ištaiso statybinius defektus ir trūkumus, kurie sąlygojo pirmojo gaisro kilimą.

T. Nenartavičiaus teigimu, registruojamų žalų priežastimi dažniausiai tampa netvarkinga elektros instaliacija ar jos gedimai, be priežiūros palikti kūrenami židiniai ir krosnys, netvarkingi kaminai, šildymo katilų sprogimai. Tarp dažniausių gaisro priežasčių patenka ir padegimai. Draudimo ekspertas pastebi, kad nors gyventojų draudimo poreikio sąmoningumas auga, tinkama turto apsauga pasirūpina palyginus nedidelė jų dalis.

Priešgaisrinės signalizacijos nedera prie interjero

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas vidaus tarnybos pulkininkas Audrius Čiuplys pasakoja, kad ne vienas gaisras, kurio metu žūsta žmonės, liudija, kad skaudžių pasekmių neretai galima išvengti, jei gyventojai laiku pasirūpintų priešgaisriniu saugumu. „Individualių namų savininkai linkę labiau branginti savo turtą ir juo rūpintis, todėl įsirengia ne tik apsaugos, bet ir priešgaisrinę signalizaciją. Tiesa, kartais būna ir taip, kad naujai pastatytų daugiabučių butų savininkai po statinio pridavimo komisijai autonominius dūmų detektorius išmontuoja, motyvuodami, kad jie netinka prie namų interjero. O daugelis seniau statytų gyvenamųjų namų butų savininkų, deja, nepagalvoja apie savo saugumą ir autonominių dūmų detektorių neįsigyja. Gaila, bet daugelis gaisrų yra pastebimi tik tada, kai yra išoriniai gaisro požymiai: dūmų kvapas, atvira liepsna ir kt.“, – pasakoja A. Čiuplys. Gaisrininkų statistika atspindi, kad šiemet, kaip ir pernai, per 15 min buvo lokalizuota apie 43 proc. gaisrų. Kiti gaisrai spėdavo išplisti, kadangi būdavo pastebimi vėliau.

„Nors ir būta skaudžių pamokų, bet gyventojai daug nesuka galvos dėl užgriozdintų daugiabučių evakuacinių praėjimų. Štai 2007 m. Žirmūnų gatvės 93-jame devynaukščiame bendrabučio tipo name, sostinėje, kilusiame gaisre tragiškai žuvo net šeši žmonės. Jie negalėjo išsigelbėti per avarinius išėjimus, nes šie buvo užversti senais daiktais, neatsidarė ir liukai, kurie buvo užvirinti. Žmonės šiame gaisre užduso nuo smalkių ir dūmų. Savaitgalį Šilainių mikrorajone esančiame daugiabutyje taip pat nelaimė nebūtų buvusi tokia skaudi, jeigu žmonės būtų žinoję ir galėję   evakuotis per balkonuose esančius liukus, kurie, deja, buvo užstatyti baldais“, – apgailestauja A. Čiuplys.

Gaisrininkai pataria kilus gaisrui pirmiausia kviesti pagalbą ir išeiti iš degančio namo – kokia seka tai atlikti, reikia spręsti įvertinus situaciją. Pranešant apie gaisrą pirmiausia reikia pasakyti, kur ir kas dega, ar yra nukentėjusiųjų. Jokiu būdu negalima atidarinėti langų, nes oro gavusi ugnis gali dar labiau įsiplieksti, taip pat nereikia rizikuoti ir gelbėti turto. Iš patalpų reikėtų pasišalinti greitai šliaužiant grindimis, prisidengus burną ir nosį drėgnu audeklu: apačioje, po dūmais, galima ne tik geriau matyti, bet ir kvėpuoti.

Į suremontuotą butą eina apdegusia laiptine

Pasak T. Nenartavičiaus, Lietuvoje nemažai problemų kyla dėl bendro naudojimo turto apsaugos. „Nors dalis butų apdrausta, tačiau toks bendro naudojimo turtas kaip laiptinės, stogas, daugiabučio inžinerinė įranga lieka be jokios apsaugos. Už šį turtą yra atsakingi visi daugiabučio gyventojai, todėl visi nuostoliai lygiomis dalimis krinta ant kiekvieno pečių. Nors užsienyje bendro naudojimo turto draudimas yra įprastas dalykas, Lietuvoje, deja, nėra net tokios tradicijos užuomazgų“, – pasakoja T. Nenartavičius.

Jis priduria, kad nors butus apsidraudusiems gyventojams draudimas atlygina gaisro sukeltą žalą, tačiau tiems patiems gyventojams iš savo naujai suremontuoto buto į lauką išeiti tenka apdegusia laiptine. Tariantis dėl bendro turto atstatymo su kaimynais neretai kyla konfliktai, nes ne visi tam turi finansinių galimybių. Daugiabučių bendro naudojimo turto draudimas iš esmės išsprendžia problemą, nes perima visą galvos skausmą dėl bendro naudojimo turto atstatymo.

Kategorija: Naudinga žinoti | Žymės: , ,

Pakomentuok. Būk pirmas!

Rašyti komentarą

Galite naudoti šias XHTML žymes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>