Specialistai įspėja: maisto papildų reklama gali klaidinti

2011 metais Lietuvoje buvo užregistruota 16 gamybos įmonių, 171 didmeninė įmonė, prekiaujanti maisto papildais, ir 1 434 vaistinės. Praėjusiais metais Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atliko patikrinimus 14 maisto papildų gamybos, 146 prekybos įmonių ir 395 vaistinėse. Tik nedaugelyje jų buvo nustatyta pažeidimų, dažniausiai neteisingo ženklinimo. Per metus buvo gauti 22 vartotojų skundai dėl maisto papildų, 5 jų buvo pagrįsti.

Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėjos Aušros Išarienės, lyginant 2010 – 2011 metų prekybos maisto papildais rodiklius, matyti, kad praėjusiais metais Lietuvoje šių produktų importuota 70 tonų daugiau (2010 – 180 t, 2011 – 250 t). Specialistės teigimu, dvigubai sumažėjo maisto papildų importas iš Jungtinių Amerikos Valstijų, tačiau du kartus išaugo šių produktų įvežimas iš Rusijos.

2011 metais buvo sulaikytos ir grąžintos tiekėjui 2 siuntos maisto papildų iš Izraelio, nes patikrinus, jų sudėtyje nustatyta daugiau nei 5 % genetiškai modifikuotų žaliavų, apie ką nebuvo nurodyta ženklinime. Taip pat neleista tiekti į mūsų šalies rinką maisto papildų siuntos iš Rusijos dėl jų sudėtyje nustatyto sidabro.

Praėjusiais metais buvo tikrinti maisto papildų – greipfrutų sėklų ekstraktų platintojai – UAB „West– Pharma – East“, siūlantis papildą „Citroplius“ ir „Sveikų bioproduktų centras“, prekiaujantis papildu „Citrosept“. Greipfrutų sėklų ekstraktų mėginiai buvo ištirti Prancūzijos laboratorijoje Eurofins Analytics. Maisto papildas „Citroplius“ atitiko nustatytus reikalavimus. Produkto „Citrosept“ mėginiuose (gamintojas „Cintamani“, Lenkija, importuotojas SIA „Cintamani Baltic“, Latvija) buvo nustatytos neleistinos maisto papildų gamyboje naudoti medžiagos – konservantai. Vilniaus valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nurodė platintojui nedelsiant surinkti minėtus produktus iš rinkos. UAB „Sveikų bioproduktų centras“ visus maisto papildus pavadinimu „Citrosept“ grąžino Latvijos tiekėjui.  Papildų gamintojas atsižvelgė į atliktus tyrimus ir pakeitė žaliavų tiekėjus bei gamybos technologiją.

Pastaraisiais metais vis labiau populiarėja prekyba internetu, maisto papildai ne išimtis, jų daug užsisakoma iš JAV, Kanados, Anglijos ir kt. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena vartotojams, kad perkant reikėtų pasidomėti, ar papildai legaliai pagaminti, patikrinti pagal adresą gamintojo interneto svetainėje, pažiūrėti į tos šalies kompetentingos institucijos interneto svetainę, kai kurias nuorodas galima rasti ir VMVT tinklapyje http://vmvt.lt/lt/nuorodos/. Nelegalūs maisto papildai būna neįvertinti kompetentingų institucijų specialistų, todėl niekas neprisiima atsakomybės už jų poveikį žmogaus organizmui.

Vykdydama prekybos maisto papildais kontrolę internete, VMVT nustatė, kad UAB „Vivasan Baltija“ per platintojus parduodama greipfrutų sėklų ekstraktą, pagamintą Šveicarijoje, pažeidžia Reklamos įstatymo nuostatas. UAB „Vivasan Baltija“ išleistame kataloge, greipfrutų ekstraktas buvo apibūdintas kaip preparatas, pasižymintis labai stipriu antibakteriniu ir antivirusiniu poveikiu, vadinamas „augalinės kilmės antibiotiku“, teigiama, jog jis naikina bakterijas, virusus ir mikroorganizmus. Leidinyje buvo išspausdinti teiginiai, jog papildas tinka infarkto profilaktikai, cholesteroliui mažinti, kvėpavimo takų susirgimams gydyti ir kt. Tuo tarpu, produktų ženklinimo etiketėse gamintojas nurodo, kad tai kosmetinė priemonė plaukų ir kūno priežiūrai, kuri gali būti naudojama ir burnai skalauti.

UAB „Vivasan Baltija“ surašytas Reklamos įstatymo pažeidimų protokolas, skirta 2,5 tūkst. Lt bauda, įmonei nurodyta informuoti vartotojus ir platintojus, kad „Greipfrutų sėklų ekstraktas“ nėra maistas ar maisto papildas, o, kaip nurodo gamintojas, yra kosmetikos priemonė, skirta vartoti išoriškai. Atlikus UAB „Vivasan Baltija“ greipfrutų sėklų ekstrakto laboratorinius tyrimus, rasti ir nedideli konservantų kiekiai.

Reklamos įstatymo pažeidimų protokolas buvo surašytas ir Panevėžio UAB „Tamara ir partneriai“, kurios viena iš veiklos sričių – to paties Šveicarijos gamintojo greipfrutų sėklų ekstrakto platinimas. VMVT nustatė, kad ši įmonė taip pat skleidė klaidingą informaciją interneto svetainėje, priskirdama papildui sveikatingumo teiginius.

Praėjusiais metais iš viso surašyta 30 Reklamos įstatymo pažeidimų protokolų dėl maisto papildų (2010 m. – 21). Daugiausiai šių pažeidimų nustatoma, kai reklamuojant papildus, jiems priskiriamos gydomosios ar nuo ligų apsaugančios savybės. Už Reklamos įstatymo pažeidimus praėjusiais metais skirta 50 tūkst. Lt baudų.

„Tiek Lietuvos, tiek Europos teisės aktai draudžia nurodyti ar užsiminti apie tas maisto savybes, kurių jis neturi, taip pat apie žmogaus ligų gydymo ar profilaktines, kitas savybes, jeigu tokios informacijos pateikimas neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Taigi, vartotojai neturėtų pasitikėti platintojais, kurie siekdami pritraukti pirkėjus, pristato ar reklamuoja maisto papildus, priskirdami jiems vaistinių preparatų gydomąsias savybes. Noriu priminti, kad už neteisingos informacijos platinimą spaudoje ar interneto svetainėse, atsakingiems asmenims už pažeidimus taikomos administracinės ir kitos nuobaudos pagal Reklamos įstatymą. Įmonės, užsiimančios maisto papildų tvarkymu – gamyba, didmenine ar mažmenine prekyba (vaistinės, sporto klubai, grožio salonai ar kt.) privalo turėti Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimus, prekiautojai internetu turi būti registruoti. Maisto papildai turi būti parduodami saugūs, kokybiški bei teisingai paženklinti“, – teigė Aušra Išarienė.

Kategorija: Naudinga žinoti | Žymės: , ,

Pakomentuok. Būk pirmas!

Rašyti komentarą

Galite naudoti šias XHTML žymes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>