Oras, kaip ir maistas – daro poveikį sveikatai

Oras – būsto energijos šaltinis. Geras, švarus oras būste sukuria puikią aplinką dirbti ir ilsėtis. Tačiau daugelis pamirštame, o dažnai ir nesuprantame, kad nuo oro priklauso mūsų savijauta.

Oras veikia sveikatą ir net mūsų energetiką. Daugelis iš mūsų gana jautriai reaguojame į tai, ką valgome ar geriame, bet visai negalvojame, kokiu oru kvėpuojame.

Ore yra ne vien cheminis mūsų gyvybės eliksyras – deguonis, bet ir gyvybinės energijos, kurią Rytuose vadina prana. Prana – tai suminė energija, duodanti žmonėms gyvybę. Ją galima stebėti ir reguliuoti kvėpavimu. Būtent jo technika paremti visame pasaulyje populiarūs hata jogos kvėpavimo pratimai, skirti energetikai reguliuoti ir harmonizuoti su aplinkiniu pasauliu. Praną galima palyginti su elektra dabartiniame gyvenime. Tačiau pagalvokime, kaip galėtume paaiškinti apie elektrą ir jos reikšmę savo protėviams, gyvenusiems prieš 2-3 tūkstantmečius. Panašioje situacijoje esame ir mes, kuriems terminas „energija“ dažniausiai turi tik materialinę reikšmę. Mes manome, kad energiją galima tik pagaminti, o Rytuose manoma, kad gyvybinės energijos yra ir ore (neskaitant deguonies ir azoto), vandenyje, maisto produktuose, bet tai – ne vitaminai, ne šiluma ir ne ultravioletiniai spinduliai.

Oras, vanduo, maisto produktai – gyvybinės energijos nešėjai, be jų neįmanoma gyvybė. Žmonės, priversti naudotis oro kondicionieriais, dažnai jaučia diskomfortą ir liūdnai prisimena tuos laikus, kai galėjo praverti kabineto langą ir pakvėpuoti grynu oru.

Oras – sveikatos šaltinis, tačiau jis tapo toks užterštas, kad vis sunkiau galime įkvėpti švaraus oro. Orą teršia ne vien miestų dūmai, transportas, pramonė, bet ir patys namai, formaldehidai ir kiti lakieji aldehidai iš faneros, lentų, putplasčio, radono dujų, išskiriamų iš betono gaminių, iš plytų ir pamatų, krosnių garai (anglies oksidas, azoto dioksidas), tabako dūmai, kuriuose ypač daug orą teršiančių medžiagų. Šiuo metu su kitomis žmogui kenksmingomis cheminėmis medžiagomis didelį įtarimą dėl kancerogeniškumo kelia benzolas. Medžio apsaugai naudojami pentanchlorfenolas ir heksachlorheksanas neginčijamai pavojingi žmogui. Ypač orą teršia dažų ir tirpiklių išskiriami garai. Ne mažiau pavojingos žmogui statybinių medžiagų dulkės, iš kurių ypač reikia išskirti asbestą, iki šiol plačiai naudotą termoizoliavimo darbams. Jo dalelės, patekusios į orą, sukelia vėžines kvėpavimo takų ligas. Daug formaldehido išskiria plačiai naudojamos medžio drožlių plokštės (pertvaroms, baldams, apdailai), putplasčio elementai, įvairūs klijai ir lakai.

Mūsų būstuose visada yra atitinkama orą teršiančių medžiagų dozė. Kaip rodo praktika, ji dažnai viršija normas. Vien buvimas tokiose patalpose (neįvertinant patogeninių žemės zonų poveikio) sukelia kvėpavimo organų, akių alergijas, galvos skausmus, nors dažniausiai net nesuprantame, kodėl sergame.

Net maisto produktai neretai pakuojami į toksišką, orą teršiančią tarą (plastmasiniai maišeliai, putplasčio padėklėliai ir pan.). Mūsų buityje išskiriamų toksinų kenksmingą poveikį žmogui nustatyti sunku, nes neturime šioje srityje gerų medicinos specialistų, pakankamai prietaisų kenksmingam poveikiui matuoti. Viską dar apsunkina tai, kad įkvėpto užteršto oro poveikis iš karto nepastebimas – nuodai kaupiasi, jie ima veikti po kurio laiko ir gali sudaryti organizme naujus nežinomus nuodingų medžiagų darinius, kurių sudėtį ir kenksmingą poveikį mūsų organizmui sunku nustatyti.

Amerikoje yra patarlė: „Jei sergi – važiuok gyventi į kaimą, o jei ir tada nepasveiksi, persikelk į medinį namą“. Reikia pripažinti, kad nemažai blaiviai mąstančių žmonių nori sveikai gyventi būstuose ir stengiasi rinktis kiek įmanoma ekologiškai švaresnes statybines medžiagas, baldus, dangas, atsisako kenksmingų sintetinių dangų, drožlių plokščių, plastmasinių putplasčio dirbinių, elektrinio grindų šildymo.

Jono Jukonio informacija

Kategorija: Naudinga žinoti | Žymės: , ,

Komentarai (1)

  1. Pingback: kaip apšiltinti oro tarpus

Rašyti komentarą

Galite naudoti šias XHTML žymes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>