Nuo rugpjūčio iki spalio – didesnis pasiutligės pavojus. Stebėkite savo gyvūnus

Pasaulyje kas 10 minučių nuo pasiutligės mišta vienas žmogus arba kasmet 55 000 žmonių.

Pasiutligė (rabies, lyssa, hydrophobia) – žmonių ir gyvūnų liga, kuriai būdingas virusinis specifinis encefalitas ir mielitas. Pasiutlige užsikrečiama pasiutusiam gyvūnui įkandus arba apseilėjus sužalotą odą, rečiau – gleivinę. Iš sergančio gyvūno didelis viruso kiekis išskiriamas su seilėmis. Šunų, kačių ir kitų užsikrėtusių gyvūnų seilėse virusą galima aptikti 5 – 10 dieną iki klinikinių simptomų pasireiškimo.

Žmonėms liga prasideda įkandimo vietos patinimu, paraudimu, jos skausmingumu. Blogėja bendra savijauta, šiek tiek pakyla temperatūra, atsiranda nemiga, baimė. Vėliau, mėginant gerti skysčius ar pamačius vandenį, užeina skausmingi rijimo raumenų traukuliai, ligonis negali praryti seilių. Traukulius gali sukelti ir stipri šviesa, triukšmas, skersvėjis. Sutrikus sąmonei, atsiranda haliucinacijos, kalba tampa nerišli, ligonis būna agresyvus, gali įkąsti aplinkiniams. Prasidėjus paralyžiui, ligonis gali mirti dėl kvėpavimo sustojimo. Ligos inkubacinis periodas trunka nuo 10 dienų iki 1 metų, dažniausiai – po 30 – 60 dienų nuo įkandimo. Tai priklauso nuo įkandimo vietos, žaizdos gylio, nukentėjusiojo amžiaus ir paskiepijimo laiko. Mirštama 5 – 7, retesniais atvejais 10 – 12 parą nuo ligos pasireiškimo.

Gyvūnams pasiutligės inkubacinis periodas – nuo 2 – 3 savaičių iki 1 – 2 mėnesių, rečiau – iki 3 metų. Sergantys gyvūnai 3 – 5 ligos dieną nugaišta. Visų rūšių gyvūnams būdingas požymis – pakitęs elgesys. Geriausiai ištirta šunų pasiutligė. Skiriamos dvi ligos formos: šėlstamoji ir ramioji, arba paralyžinė. Ligos eigai būdingos trys stadijos: prodrominė, sujaudinimo ir paralyžiaus. Šėlstamosios formos prodrominė stadija trunka 1 – 2 paras (šuo neėda, slepiasi, nuolat laižo įkandimo vietą), sujaudinimas –2 – 3 paras (šuo visus puola, graužia ir ryja įvairius daiktus, blaškosi, užkimęs balsas, didelis seilėtekis, vandens baimė arba laka neįprastai). Ramios formos atveju sujaudinimo nebūna. Paralyžiaus stadijoje sutrinka kramtymas ir rijimas. Galimos atipinės pasiutligės formos. Pasiutlige sergantys laukiniai gyvūnai, praranda savisaugą, atbėga į kiemus, užpuola žmones, naminius gyvūnus.

Norint apsisaugoti nuo pasiutligės, kiek įmanoma reikėtų vengti kontakto su laukiniais, valkataujančiais gyvūnais. Labai svarbi miestuose valkataujančių gyvūnų kontrolė. Būtina izoliuoti įtartinai besielgiančius ar įtariamus sergant pasiutlige gyvūnus. Gyvūnui įkandus, svarbu tinkamai sutvarkyti žaizdą. Jei kraujavimas iš žaizdos nestiprus, jis nestabdomas. Žaizdą reikia apie 5 minutes plauti tekančiu vandeniu, dezinfekuoti. Akis, nosį ar burną, patekus seilėms, plauti tekančiu vandeniu.

Vakcinacija – vienintelis pasiutligės prevencijos būdas apkandžiojus sergančiam ar nežinomam gyvūnui. Kasmet profilaktiškai nuo pasiutligės turi būti vakcinuojami visi gyvūnai augintiniai. Endeminėse zonose rekomenduojama vykdyti laukinių gyvūnų (lapių, usūrinių šunų) vakcinaciją nuo pasiutligės naudojant jaukus su vakcina.
Ankstesniais  metais daugiausia naminių gyvūnų pasiutligės atvejų nustatyta birželio mėnesį bei rugpjūčio – spalio mėnesiais.

Tad būkite atsargūs!

Kategorija: Naudinga žinoti | Žymės: , , ,

Pakomentuok. Būk pirmas!

Rašyti komentarą

Galite naudoti šias XHTML žymes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>