Močiučių daržovės tręštos fekalijomis ir gėlių trąšomis

salota1„Šalia mūsų soduose gyvenanti močiutė Galina savo daržoves tręšia fekalijomis iš savo lauko tualeto. Kažin ar ji pati valgo savo ridikėlius ir salotas, bet į turgų veža kasdien. Kokio pavojingumo yra daržovės, kurias močiutės tręšia fekalijomis? Ką sukaupia daržovės, kokie pavojai tyko. Ar tokias daržoves turguje galima kaip nors atpažinti? Kita kaimynė prekiaujanti turguje laistydama daržovių daržą visada pila gėlių trąšų. Man atrodo, kad tai nėra normalu, todėl visiems siūlyčiau pirkti daržoves arba pas žinomą prekeivį, arba parduotuvėje“, – nevartok.lt rašė Aleksandras.

Kreipiamės į VMVT specialistus, kad paaiškintų ar Aleksandro nuogastavimai yra pagrįsti.

„Trąšos priklausomai nuo mineralinių medžiagų kilmės yra skirstomos į organines, mineralines, mineralines-organines ir bakterines.
Organinės yra mėšlas, srutos, durpės, kompostas. Jos pasižymi santykinai nedidele augalui reikalingų medžiagų struktūra ir koncentracija. Mineralinės trąšos būna labiau koncentruotos, dažnai pritaikytos konkrečiai pagal augalo poreikį, ir dažniausiai kompleksinės trąšos būna sudarytos iš azoto, fosforo, kalio, papildytos magniu, siera ir mikroelementais. Bakterinės trąšos – tai trąšos, kurios turi naudingų mikroorganizmų, fermentų ir probiotikų. Bakterijų pagalba maistinės medžiagos, kurios yra reikalingos augalų augimui išgaunamos iš atmosferos ir dirvožemio.
Nežinant konkrečiai trąšų cheminių medžiagų sudėtinių dalių koncentracijų (kiekių), labai sunku pasakyti, kas gali atsitikti naudojant gėlių trąšas tręšti daržoves. Žiūrint iš augalų fiziologijos pusės, dažniausiai gėlių trąšos yra subalansuotos taip, kad skatintų gausesnį žiedų ir lapų formavimąsi, bei vėlintų sėklų brendimą, o auginant daržoves dažniausiai tikimasi atvirkštinio efekto – kuo greičiau sulaukti gausaus derliaus. Vienintelis galimas pavojus vartotojo sveikatai nepriklausomai nuo trąšų paskirties, jei tręšiama nesilaikant gamintojo nurodyto tręšimui reikalingo kiekio, augalas gali sukaupti daugiau nitratų, tačiau dažniausiai pertrešus augalas tiesiog žūva.

salotaDėl tręšimo fekalijomis: nežinau, ką paklausėjas tiksliai turi galvoje, ar mėšlą, ar srutas ar fekalijas. Mėšlas – seniausia ir daugiausiai visose šalyse naudojama organinė trąša. Su mėšlu į dirvą patenka visos augalams reikalingos maisto medžiagos. Be azoto, fosforo ir kalio, jame randama gana daug kalcio, magnio, geležies, sieros, taip pat visų augalams reikalingų mikroelementų. Augalus tręšti patariama tik perpuvusiu mėšlu, nes dauguma augalų tręšiant šviežiu mėšlu dažnai suserga ir sunyksta. Paukščių išmatos tręšimui dažniausiai naudojamos paraugintos ir atskiestos vandeniu, tai puiki trąša tiek lauko, tiek šiltnamio augalams, o sudžiovintos ir susmulkintos naudojamos kaip priedas kompostuojant. Fekalijos irgi dažniausiai naudojama kaip komposto sudėtinė dalis. Dažniausiai kompostai gaunami iš dviejų pagrindinių komponentų, iš kurių vienas gali būti durpės, o kitas – mėšlas, fekalijos, srutos. Paruoštais kompostais iš karto negalima tręšti. Juos reikia 2 – 3 mėn. laikyti rietuvėse, kad fekalijos pasidarytų nekenksmingos, taip pat siekiant nepernešti patogeninių mikroorganizmų į lauko dirvą ir ant augalų. Kompostuojamos masės masės temperatūra pasiekia + 60 0C ir tokioje temperatūroje ir tiek laiko žūva ligų sukėlėjai, išnyksta nemalonus kvapas. Fekalijas taip pat galima kompostuoti su komunalinėmis arba žemės ūkio atliekomis.

salota2Pagal Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimus tręšti srutomis ir fekalijomis draudžiama nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d. Tuo laikotarpiu augalų vegetacija nevyksta arba yra minimali, jie iš mėšlo ir srutų neįsisavina maistinių medžiagų – azoto ir fosforo, kurios gali patekti į vandens telkinius ir juos užteršti.
Nepriklausomai nuo to, kokiomis trąšomis tręštas augalas ir iš jo išaugęs vaisius, vizualiai atskirti praktiškai neįmanoma. Tai atliekama tik mokslinėse laboratorijose.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba vykdo augalinių maisto produktų taršos stebėsenos programą, kurioje yra tiriami produktai dėl teršalų (pesticidų, sunkiųjų metalų, nitratų) likučių, vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais. Mūsų tyrimų rezultatai parodo, ar teršalų kiekis neviršija teisės aktuose numatytų didžiausių leistinų kiekių.
Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas atlieka atlieka maisto cheminės ir mikrobiologinės taršos nustatymo tyrimus, todėl siūlau dėl norimų atlikti tyrimų kreiptis į juos“, – nevartok.lt pasakojo VMVT vyriausioji specialistė maisto produktų inspektorė Aurelija Drumstienė.
 

Kategorija: Naudinga žinoti | Žymės: , , , ,

Pakomentuok. Būk pirmas!

Rašyti komentarą

Galite naudoti šias XHTML žymes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>