Kuo gaivintis vasarą

Šiltuoju metų laiku suintensyvėja gaiviųjų gėrimų vartojimas. Kad vartotojams būtų paprasčiau pasirinkti gaivųjį gėrimą, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai pateikia savo rekomendacijas.

Nealkoholiniu gėrimu laikomas negazuotas ar gazuotas gėrimas, gaminamas iš geriamojo, šaltinio ar natūralaus mineralinio vandens, pridedant ar nepridedant įvairių maisto medžiagų ir (ar) maisto priedų, kurio alkoholio koncentracija neviršija 0,5 tūrio proc.
Gaivusis gėrimas – tai saldintas nealkoholinis gėrimas. Gaivieji gėrimai skiriasi pagal išvaizdą, naudojamas žaliavas, gamybos technologiją, paskirtį, energinę vertę. Pagrindinė gaiviojo gėrimo sudedamoji dalis yra vanduo, kita – sirupai, sultys, pieno produktai, vitaminai, maisto priedai, anglies dioksidas, kitos sudedamosios dalys. Gaivieji gėrimai skirstomi į šias kategorijas:

–      Aromatizuotas gaivusis gėrimas – gaivusis gėrimas, į kurį pridėta kvapiųjų medžiagų ir (ar) jų preparatų, prieskoninių žaliavų ekstraktų ir kitų kvapiųjų maisto produktų.

–      Gaivusis gėrimas su sultimis – gaivusis gėrimas, kurio sudėtyje yra ne mažiau kaip 5 proc. vaisių, uogų, daržovių sulčių arba jų mišinių.

–      Gaivusis energinis gėrimas – gaivusis gėrimas, kurio sudėtyje yra vitaminų ir tonizuojamųjų ar stimuliuojamųjų augalinių medžiagų (kofeino, guaranino, ginsenozidų, taurino ir pan.).

–      Gaivusis giros gėrimas – gaivusis gėrimas, gaminamas iš giros misos koncentrato ir (ar) kitos grūdinės žaliavos, pridedant vandens, cukraus, maisto priedų, kvapiųjų medžiagų ir kt.

–      Giros skonio gaivusis gėrimas – gaivusis gėrimas, gaminamas įdedant giros skonio kvapiųjų medžiagų, kurio sudėtyje nėra giros koncentrato ir kitų grūdinių žaliavų.

Nealkoholinių gėrimų grupei priskiriamas ir stalo vanduo, kuris gaminamas į geriamąjį vandenį pridedant natūralaus mineralinio vandens arba šaltinio vandens, arba mineralinių medžiagų. Gėrimas gali būti aromatizuotas kvapiosiomis medžiagomis ir (ar) vitaminizuotas. Dar viena stalo vandens kategorija – aromatizuotas stalo vanduo. Tai stalo vanduo, geriamasis vanduo, natūralus mineralinis vanduo arba šaltinio vanduo, į kuriuos pridėta kvapiųjų medžiagų.

Gira – gėrimas, gaminamas rauginant giros misą mikroorganizmų kultūrų raugu, po rauginimo pridedant arba nepridedant cukrinių ir kitų maisto žaliavų bei maisto priedų, kurio alkoholio koncentracija neviršija 1,2 tūrio proc.

Tradiciškai gaivieji gėrimai saldinami cukrumi, tačiau juos galima saldinti ir fruktoze (vaisių cukrumi), o tokius produktus su fruktoze gali vartoti diabetu sergantys asmenys. Vis dažniau gaiviuosius gėrimus imta saldinti cukraus pakaitalais – saldikliais. Kai kurie saldikliai yra specifinio skonio, todėl norint išgauti malonesnį gėrimo skonį, saldikliai maišomi. Kai kurie saldikliai, pavyzdžiui, polioliai – gaunami iš natūralių medžiagų, gėrimuose gali būti vartojami įvairiais kiekiais, tačiau pridedant daugiau kaip 10 proc. poliolių, maisto produktų etiketėse gamintojas turi pažymėtis „Vartojimas dideliais kiekiais gali laisvinti vidurius“. Lietuvoje kaip ir visoje Europos Sąjungoje draudžiama vartoti saldiklius kūdikių ir mažų vaikų maistui, taip pat kūdikių ir mažų vaikų, turinčių sveikatos sutrikimų maistui, nebent yra specialus paskyrimas.

Taip pat gaiviųjų gėrimų gamybai galima naudoti konservantus, dažiklius, antioksidantus, kvapiąsias medžiagas.

Energinių gėrimų sudėtyje yra tonizuojančių medžiagų, kurios tam tikroms žmonių grupėms nėra rekomenduotinos, todėl derėtų atidžiai perskaityti ir energinių gėrimų etiketėse pateiktą informaciją apie specialias vartojimo sąlygas. Kai gėrime kofeino daugiau kaip 150 mg/l, etiketėje turi būti užrašas „Turi daug kofeino“ ir nurodomas kofeino kiekis mg/100 ml.

Gaiviuosius gėrimus galima papildyti vitaminais ir mineralais. Gamintojai papildo maisto produktus vitaminais ir mineralais siekdami įvairių tikslų, pavyzdžiui, atstatyti jų kiekį, jei jis sumažėjo gamybos, sandėliavimo ar apdorojimo metu, arba suteikti jiems maistinę vertę, panašią į maisto produktų, kurių pakaitalais jie gali būti. Vitaminai ir mineralai taip pat gali būti dedami technologiniais tikslais kaip priedai, dažikliai ar kvapiosios medžiagos.
Dažniausiai gėrimai papildomi A, C, E vitaminais ir folio rūgštimi.

Gėrimai gali būti dirbtinai prisotinti anglies dioksido. Pagal jo kiekį gazuoti gėrimai yra skirstomi į stipriai gazuotus, gazuotus ir silpnai gazuotus. Reikėtų nepamiršti, kad maistas yra pagrindinis mūsų energijos šaltinis. Pagal sveikos mitybos rekomendacijas, sveikam žmogui per parą rekomenduojama išgerti 2–3 litrus skysčių, didžiąją jų dalį turi sudaryti geriamas vanduo. Dalį skysčių gauname su maistu (su sriuba bei gėrimais – iki 1500 ml, vaisias, daržovėmis, mėsa, duona bei kitais maisto produktais – iki 1000 ml), tačiau tikrų skysčių būtina per parą išgerti apie 2 litrus prarastam vandeniui kompensuoti. Gazuotus gėrimus galima pakeisti šviežiai spaustomis vaisių sultimis arba kompotu, kisieliumi iš savo mėgstamų uogų, įdedant slyvų bei obuolių, pagardinant cinamonu.

NMVRVI informacija

Kategorija: Naudinga žinoti | Žymės: ,

Komentarai (1)

  1. Ry:

    vis tiek l.sunku atskirti tuos „gėrimus“ vieną nuo kito, koncentracijos neįmanoma atsekti…

Rašyti komentarą

Galite naudoti šias XHTML žymes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>