Atsargiai – furanas! Geri kavą – jo gauni

Atsargiai - furanas, kavaFuranas – cheminis junginys naudojamas cheminėje pramonėje plastmasių gamybai. Furano ir jo darinių nedidelis kiekis randamas gamtoje. Furanas įeina į kai kurių kvapiųjų medžiagų sudėtį. 2004 metų pradžioje Jungtinių Amerikos Valstijų maisto ir vaistų administracijos mokslininkai furano rado įvairiuose termiškai apdorotuose ir konservuotuose produktuose. Didžiausias furano kiekis nustatomas kavos pupelėse ir konservuotuose maisto produktuose. Furanas susidaro maisto produktuose juos termiškai apdorojant, verdant ir kepant maistą net jeigu termiškai neapdorotuose maisto produktuose jų nėra. Kadangi furanas yra labai lakus ir turi žemą virimo temperatūrą – 31oC, jis šildant maistą išsiskiria į orą. Karštas vanduo labiau sukelia furano garavimą iš kavos gėrimo negu jo susidarymą. Furano susidarymas žemesnėje kaip 50°C temperatūroje sumažėja.

Furano, esančio maiste ir ore gaminant maistą, tyrimai parodė, kad jo poveikis žmogui priklauso nuo maisto produktų rūšies. Didžiausias furano poveikis suaugusiems žmonėms gali būti vartojant kavą. Didelis furano kiekis susidaro gaminant kavą automatiniais kavos aparatais.

Atsargiai - furanas, duonaKitas svarbus furano šaltinis yra skrudinta duona, iš kurios pakankamai greitai furanas pasišalina. Furano kiekis virtuvės ore priklauso nuo maisto terminio apdorojimo būdo ir maisto produktų rūšies. Furano tyrimų rezultatai ore yra kintami. Mažiau patikimi furano tyrimų ore rezultatai gaunami gaminant maistą trumpiau kaip 10 minučių (gaminant kavą). Pastovesni furano tyrimų ore rezultatai gaunami gaminant maistą ilgiau kaip 10 minučių (gaminant maistą orkaitėje, verdant bulvių griežinėlius aliejuje). Tai rodo, kad ilgiau gaminat maistą furanas vienodai pasiskirsto virtuvės ore. Daugiausiai furano įkvepiama gaminant kavą automatiniai kavos aparatais kavinėse, verdant bulvių griežinėlius aliejuje ir kepant maistą orkaitėje. Išgėrus kavos, nustatytas padidintas furano kiekis iškvėptame ore.

Maisto pusfabrikačiuose yra labai nedidelis kiekis furano. Gaminat maistą mikrobanginėje krosnelėje furano kiekis padidėja nežymiai. Kūdikių maiste yra apie 15 – 20 ug/kg furano. Pomidorių sriuboje yra apie 25 – 30 ug/kg furano. Suvalgius 400 ml pomidorų sriubos į organizmą patenka apie 10 – 15 ug/kg furano. Paruoštoje kepimui picoje nenustatyta furano. Šaldytoje picoje nustatyta 3 ug/kg furano. Iškepus, paruoštoje kepimui picoje buvo 3 ug/kg furano ir šaldytoje picoje 10 – 30 ug/kg furano. Suvalgius šias picas atitinkamai į organizmą patenka 1 ug ir 5 – 6 ug furano. Nedidelis furano kiekis susidaro kepant vištiena, daržoves ir žuvį.
Furano rizika gaminat maistą žmogaus sveikatai toliau tiriama.

Kategorija: Naudinga žinoti | Žymės: ,

Komentarai (6)

  1. Ramunas:

    Taip ir nespratau kuom tas furanas kenksmingas žmogaus organizmui.

  2. AAA:

    Perskaiciau straipsni, bet ir as nelabai supratau kame cia reikalas su tuo furanu. Bet kaip suprantu, kad is skrudintos duonos jis greitai pasisalina ir ja galima vartoti, ar kaip cia yra??? Neaiskus straipsnis.

  3. Cicenas:

    Tai gerai to furano visur pilna jau supratom. Bet kuo jis kenksmingas?

  4. Vaida:

    Tegu isveisia koki gena kuris lemtu atsparuma veziui ir sukeltu nemirtinguma, nes siuo atveju tai reik nebevalgyt ir nebegert, kiek supratau to furano jokiais budais neisvengsi 🙂

Rašyti komentarą

Galite naudoti šias XHTML žymes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>