Ateina šviežių daržovių metas. Ar verta skaičiuoti nitratus?

Pavasaris ir vasara – tai laikas, kai visi esame išsiilgę daržovių. Kemšame tuos žalumynus, kalbėdami apie daržovių naudą sveikatai. Bet ar suskaičiuojame, kiek nitratų gauname suvalgydami vieną ar kitą žalumyną?

Pagrindinis nitratų ir nitritų šaltinis žmonėms yra daržovės, tačiau vartojant užterštą vandenį, jis irgi tampa svarbiu nitratų ir nitritų šaltiniu. Tai ypač aktualu kūdikiams, kurie nėra žindomi, o jų maisto paruošimui naudojamas nitratais ar nitritais užterštas vanduo.

Nitratai daržovėse

Įvairiose daržovėse, pavyzdžiui: salotose, špinatuose, gūžiniuose ir lapiniuose kopūstuose, burokėliuose bei ridikėliuose gali būti gana didelis nitratų kiekis. Daugiau jų kaupiasi gražgarstėse, salotose. Nitratų kiekį tose pačiose daržovėse gali lemti metų laikas, šviesos kiekis, temperatūra, auginimo ir sandėliavimo sąlygos. Kuo šaltesnis sezonas, mažiau saulės spindulių ir trumpesnė diena – tuo augalai sukaupia daugiau azoto. Be to, nitratų kaupimas daržovėse priklauso ir nuo naudojamų trąšų kiekio, jų sudėties bei kitų faktorių.

Europos maisto saugos tarnybos nuomone, daržovės – būtina ir rekomenduojama žmogaus maisto raciono dalis, o suvartotų daržovių teigiamas poveikis žmonių sveikatai atsveria galimą daržovėse esančių nitratų poveikio riziką. Taigi, skaidulinių medžiagų, vitaminų ir mineralinių medžiagų nauda gaunama valgant daržoves yra didesnė už galimą riziką dėl nitratų poveikio. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja kasdien suvalgyti bent 400 g vaisių ir daržovių . Valgant įvairias daržoves ir vaisius gaunama daug maistinių skaidulų, vitaminų ir kitų mineralinių medžiagų. Be to, daržovėse ir vaisiuose beveik nėra riebalų. Tyrimų duomenys apie nitratų kiekius, nustatomus Lietuvoje parduodamuose vaisiuose ir daržovėse, rodo, kad normaliomis sąlygomis fiziškai neįmanoma per parą suvalgyti tokio daržovių ar vaisių kiekio, kad susidarytų sveikatai kenksminga nitratų dozė.

„Pamėlusio kūdikio sindromas“

Patys nitratai nėra labai toksiški. Tačiau žmogaus organizme iš nitratų gali susidaryti kur kas pavojingesni junginiai – nitritai. Toksinis nitritų poveikis pasireiškia methemoglobinemija. Iš nitritų gali formuotis n–nitrozo junginiai (įskaitant nitrozaminus), kai kurios šios medžiagos yra kancerogenai.

Mokslininkų ir gydytojų toksikologų manymu, didesnį susirūpinimą turėtų kelti ne nitratų koncentracijos daržovėse, o nitratais užterštas šachtinių šulinių ir negilių individualių gręžinių vanduo. Nitratais ar nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Jie nepašalinami nei virinimu, nei įprastiniais buitiniais vandens filtrais. Užterštas nitratais vanduo ypač pavojingas, kai naudojamas kūdikių maistui gaminti. Patys jautriausi nitratų poveikiui yra kūdikiai iki trijų mėnesių amžiaus (manoma, kad dėl  jų kraujyje esančio didesnės dalies vaisiaus hemoglobino, kuris greičiau oksiduojamas iki methemoglobino). Nitritams jungiantis su kraujo baltymu hemoglobinu susidaro methemoglobinas, kuris negali prisijungti deguonies. Organizme vystosi hipoksija (deguonies trūkumas). Methemoglobino koncentracijai kraujyje pasiekus 10 procentų, pasireiškia klinikiniai simptomai: pykinimas, vėmimas, silpnumas, galvos skausmas ir kiti. Kūdikiams pamėlsta oda aplink burną, rankos, kojos – pasireiškia „pamėlusio kūdikio sindromas“. Vaikas gali vemti, viduriuoti, o jo kvėpavimas – trikti. Sunkesni atvejai pasireiškia sąmonės netekimu, traukuliais. Apsinuodijimo baigtis gali būti mirtina. Yra duomenų, kad kūdikių methemoglobinemijai atsirasti turi įtakos ir prisidedantis mikrobinės taršos poveikis.

Verta prisimint

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai primena, kaip bent iš dalies galima sumažinti su daržovėmis ir vaisiais gaunamų nitratų kiekį:

Prieš vartojimą vaisius ir daržoves kruopščiai nuplaukite, o dar geriau – nulupkite. Nitratai yra tirpūs vandenyje, todėlvien plaunant lapines daržoves, galima sumažinti nitratų kiekį 10–15 %, lupant ir plaunant bulves, nitratų sumažėja nuo 25 % iki 75 %. Nuplovus raugintus kopūstus, nitratų kiekis gali sumažėti iki 87 %, o nulupus burokėlius – iki 50 %. Nitratų ir nitritų sumažėja daržoves verdant vandenyje ir net kepant riebaluose;

Lapines daržoves, kuriose manoma, kad yra didžiausias nitratų kiekis, galite keletą minučių palaikyti verdančiame vandenyje;

Daugiau valgykite daržovių sezono metu, kai jos auga lauke, nes tokios daržovės kaupia mažiau nitratų, nei auginamos šiltnamyje. Auginantiems daržoves rekomenduotina nepertręšti jų nei mineralinėmis, nei organinėmis trąšomis;

Geriausia daržoves ir vaisius užsiauginti patiems. Auginant savo daržoves ir vaisius, žinosite kiek trąšų buvo arba iš viso nebuvo naudojama.

Kategorija: Naudinga žinoti | Žymės: , , ,

Pakomentuok. Būk pirmas!

Rašyti komentarą

Galite naudoti šias XHTML žymes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>