Ar aukščiausios rūšies dešros išties yra aukščiausios rūšies?

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pradėjo naują akciją ir artimiausiu metu turėtų paskelbti ar Lietuvos gamintojų aukščiausios rūšies dešros atitinka ženklinimą. Specialistai jau paėmė pirmuosius mėginius būtiniems tyrimams. Atlikus išsamų patikrinimą, paaiškės ar gamintojai skelbdami, kad dešra yra aukščiausios rūšies, neklaidina vartotojų.

Tad kokie kokybiniai reikalavimai yra keliami aukščiausios rūšies dešroms? Tokį klausimą nevartok.lt uždavė VMVT  Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vyriausiajai specialistei Viktorijai Septilkienei. Specialistės teigimu, mėsos gaminiai t.y. tokie maisto produktai, kurie gali būti vartojami tiesiogiai be papildomo apdorojimo. Pagal apdorojimo būdus mėsos gaminiai (tarp jų ir dešros) skirstomi į termiškai apdorotus (pvz.virtos, virtos rūkytos, karštai rūkytos, keptos dešros, dešrelės, vyniotiniai) ir  termiškai  neapdorotus (pvz. šaltai rūkytos, mažai rūkytos dešros ir dešrelės, skilandžiai, tepamos dešros ir dešrelės, vytintos dešros ir dešrelės) mėsos gaminius. Mėsos gaminiai pagal nurodytus  kokybės rodiklius (mažiausią leidžiamą  mėsos  baltymų be kolageno kiekį, didžiausią leidžiamą riebalų ir didžiausią leidžiamą drėgmės kiekį) skirstomi į rūšis (aukščiausią, pirmą ir antrą).

Anot Viktorijos Septilkienės, standartas  riboja mėsos pakaitalų (pvz. sojos baltymų), krakmolo panaudojimą gamyboje, numato papildomus  ženklinimo rekvizitus, kad vartotojas būtų geriau informuotas apie produktą, nustato mėsos gaminių gabenimo bei laikymo sąlygas, kad pastarieji išliktų saugūs ir kokybiški. Aukščiausios rūšies mėsos gaminiai turi būti gaminami tik iš mėsos žaliavos, nenaudojant  baltyminių mėsos pakaitalų (pvz. sojos baltymų, kraujo plazmos), maisto užpildų (pvz. krakmolo, miltų, skaidulinių medžiagų) bei mechaniškai atskirtos mėsos.

Standartas įpareigoja Lietuvos  gamintojus ne tik gaminti mėsos gaminius, kurie atitiktų tam tikrus kokybės rodiklius pagal rūšį, bet ir  tam tikrų vartotojui įprastų pavadinimų dešras ir dešrelės gaminti tik kaip  aukščiausios rūšies mėsos gaminius. Virtos dešros Panerio, pieniška, daktariška, virtos pieniškos dešrelės, virtos rūkytos, karštai ar šaltai rūkytos dešros, pavadintos servelatais turi būti tik aukščiausios rūšies mėsos gaminiai. Taip pat, jei mėsos gaminio pavadinime yra žodžiai ekstra, prima, premium, liuks, aukščiausios klasės, delikatesinis, puikus, auksinis, lietuviškas  turi atitikti tik aukščiausiai rūšiai nustatytus kokybės rodiklius.

Ne ką mažiau svarbu žinoti, kokie reikalavimai keliami pirmos ir antros rūšies dešroms? Kokie esminiai skirtumai tarp rūšių?

VMVT specialistė Viktorija Septilkienė sako, kad pirmos rūšies mėsos gaminiuose mėsos pakaitalų, užpildų  ir  krakmolo  naudojimas  yra ribojamas, neleidžiama naudoti sojos miltų, o tik sojos koncentratus ar izoliatus. Antros rūšies mėsos gaminiuose neribojamas krakmolo ir užpildų kiekis, tačiau gamintojas privalo jų kiekį nurodyti ženklinimo etiketėje. Skirtingų rūšių mėsos gaminiai skiriasi savo kokybe ir mitybine verte. Pvz. aukščiausios rūšies virtoje dešroje riebalų kiekis negali būti didesnis kaip 22 procentai, drėgmės kiekis neturi būti didesnis kaip 69 procentai, o mėsos baltymų be kolageno kiekis negali būti mažesnis kaip 8 procentai. Pirmos rūšies virtoje dešroje riebalų kiekis taip pat negali būti didesnis  kaip 22 procentai, tačiau leidžiamas didesnis drėgmės kiekis (iki 72 procentų) ir mažesnis mėsos baltymų be kolageno kiekis (6 procentai).

Tuo tarpu antros rūšies virta dešra gali būti labai riebi, nes riebalų kiekis neribojamas, drėgmė gali siekti 75 procentus, o mažiausias mėsos baltymų be kolageno kiekis gali būti tik 5 procentai. Antros rūšies virtoje dešroje  gali būti iki 2 proc. sojos baltymų, o krakmolo kiekis neribojamas, tačiau būtina nurodyti jo kiekį procentais sudėties ženklinime.

Viktorijos Septilkienės teigimu, privalomas ženklinimas ant dešrų etikečių neturi klaidinti ir atitikti būtinus reikalavimus. Pagal Lietuvos higienos normas „Maisto produktų ženklinimas“ ant maisto produktų pakuotės (etiketės) (tarp jų ir dešrų) vartotojui turi būti pateiktas pavadinimas, nurodant jo apdorojimo būdą (pvz. virtas), sudėtis, nurodant maisto produkto  gaminio sudedamąsias dalis mažėjančia pagal kiekį tvarka, tinkamumo vartoti  terminas, laikymo sąlygos, gamintojo pavadinimas ir adresas, grynoji masė: (gramais arba kilogramais), mėsos gaminiams reikia papildomai nurodyti jų rūšį.

Jei vartotojas gali būti suklaidintas dėl tikrosios  maisto produkto kilmės privalu nurodyti  kilmės šalį. Taip pat privalu nurodyti ir vartojimo instrukciją, kai maisto produktas  yra neįprastas ir vartotojui gali būti neaišku, kaip jį vartoti. Maisto produkto  maistinę ir energinę vertę reikia nurodyti tuomet, kai ant gaminio ar etiketės prie jo pateikiamas mitybinis teiginys apie produkto savybes (pvz. virtos dešrelės su kalciu ir vitaminais). Mėsos žaliavos (kaip ir kitų mėsos gaminio gamyboje panaudotų žaliavų) kiekius procentais privalu nurodyti, kai sudedamoji dalis arba sudedamųjų dalių grupė įeina į pavadinimą, kuriuo maisto produktas yra parduodamas arba kai ant pakuotės yra žodžiai, piešiniai ar grafiniai ženklai, kurie apibūdina maisto produktą.

Pvz. jei dešros pavadinimas yra „jautienos dešra“ arba ant pakuotės nupieštas galvijas, tokiu atveju sudėties ženklinime privalu  nurodyti gamybai panaudotos jautienos kiekį procentais, o kitų sudedamųjų dalių kiekių procentais nurodyti neprivaloma.

Ką VMVT specialistė galėtų patarti vartotojams? Ar įmanoma pirkėjui parduotuvėje atskirti aukščiausios kokybės dešrą nuo žemesnės rūšies? Viktorija Septilkienė sako, kad vartotojams reikia perskaityti informaciją ženklinimo etiketėse. Mėsos gaminių skirstymas į rūšis sudaro galimybę  vartotojams paprasčiau ir patikimiau pasirinkti mėsos produktus pagal savo poreikius.

Tačiau ar pakanka tik skaityti etiketes su pateikiama informacija?

„Rinktis mėsos gaminius reiktų pagal jų rūšį, sudėtį, išanalizavus ar sudėtyje nurodyti komponentai atitinka vartotojo lūkesčius, ar atskirų komponentų skonis patinka vartotojui. Be abejo, būtina atkreipti dėmesį į mėsos gaminių vartojimo trukmę, jų laikymo sąlygas, išvaizdą. Pagal informaciją apie mėsos gaminius ženklinime vartotojui reiktų rinktis aukščiausios rūšies mėsos gaminius priklausomai nuo pageidaujamo jų apdorojimo būdo (virtas, keptas, šaltai rūkytas, vytintas ir pan.), sudėties (tame tarpe ir  panaudotų maisto priedų ). Renkantis bet kokios rūšies maisto produktą, pagrindiniais jo pasirinkimo kriterijais negali būti  tik  produkto  kaina, įpakavimas ar viliojantys užrašai“, – nevartok.lt skaitytojams ir visiems vartotojams pataria VMVT  Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus  vyriausioji  specialistė maisto produktų inspektorė Viktorija Septilkienė.

Kategorija: Naudinga žinoti | Žymės: , , ,

Komentarai (1)

  1. perku ir valgau:

    Labai gera ir naudinga tema. Nuspirkau desra, o ten parasyta, kad ji auksciausios rusies.Bet lasiniu prideta mazu maziausiai 80 proc.Perskaiciau si straipsni ir supratau, kad mane isdure. Ji vos tempia i antra rusi.Lasiniu tiek but negali.

Rašyti komentarą

Galite naudoti šias XHTML žymes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>